+370 611 31815 info@westorient.lt facebook

Mažoji Lietuva (2 d.)

Spausdinti PDF Atsispausdinti kelionės aprašymą

Data: 2020 08 15 - 16

Kaina: 99 EUR

1 diena. Vilnius – Raudondvario dvaras – Seredžius – Veliuona - Raudonės pilis – Panemunės pilis - Jurbarkas –- Šilutė.

Palei Nemuną keliausime į Mažają Lietuvą, aplankant daug įdomių vietų ir objektų.  Raudondvario pilies *dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje. Istorikai teigia, kad pilį dar XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris, Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė visa eilė iškiliausių Lietuvos didikų: Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai. Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausi paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. Yra žinoma, kad šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos. Teatralizuotos ekskursijos metu susipažinsite su Raudondvario dvaro istorija ir iškiliausiais jo valdytojais. Pakeliausite laiku nuo Renesanso iki XX a. pradžios. Šalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas.Palemono kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Veliuonos piliakalniai – archeologinių piliakalnių. Vakarinis piliakalnis vadinamas Ramybės kalnu. Tai – 32 m aukščio stačiašlaitis nupjauto kūgio formos piliakalnis. Ant šio piliakalnio XIII a. pab – XV a pab. stovėjusi Junigedos pilis, o greta jos – įtvirtintas papilys. Antrasis piliakalnis vadinamas Gedimino kapo kalnu. Ant piliakalnio stovi 1925 m. pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Kai kurie istorikai teigia, jog puldamas Bajerburgą, Gediminas žuvo. Legenda tikina, kad Gediminas esąs palaidotas Veliuonoje. Veliuoniečiai jo garbei supylė kapą, todėl piliakalnis pavadintas Gedimino kapo kalnu. XVI – XVII a. Nemunui tapus svarbia prekybine arterija pilys įgavo naują formą - turtuoliai, pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. ir iškilo stačiakampė Raudonės *pilis. Restauruotas 33,5 m aukščio pilies bokštas kviečia turistus pasigrožėti nuostabiomis apylinkėmis ir Nemuno vingiais. Pilį supa senas parkas, kuriame auga ištisos alėjos retų medžių. 33,5 m. aukštyje pilies bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Dešiniajame Nemuno krante, nuo Kauno iki Jurbarko besidriekiančiame kelyje stūksančios Panemunės *pilies istorija siekia daugiau nei 400 metų. Pirmieji šeimininkai vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Jonušas Eperješas ir jo šeima pilį įrengė renesanso stiliumi.  Statyti pradėjo vengrų kilmės dvarininkas Jonušas Eperješas. Manoma, kad renesansinės pilies statinių , gynybinių sienų su bokštais statybai vadovavo Vilniaus pilies architektas olandas Petras Nonhartas. 18 a. pilį valdant LDK vėliavininkui Antanui Gelgaudui, ji rekonstruota ir tapo puošnia rezidencija su išpuoselėtu parku ir reprezentacinėmis patalpomis, dekoruotomis klasicizmo dvasioje. Nuostabūs Nemuno kranto vaizdai, senieji pilies parko tvenkiniai ir istorinė šios vietos didybė pakeri kiekvieną svečią visais metų laikais. Sinagogų aikštės memorialas Jurbarke – vienas ambicingiausių istorinių projektų Lietuvoje. Unikalus paminklas šimtmečius drauge gyvenusioms žydų ir lietuvių bendruomenėms. Sinagogų aikštės memorialas – tai analogų pasaulyje neturintis tarptautinis projektas, suvienijęs Jurbarko žydų bendruomenės palikuonis iš Izraelio, JAV, Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės, Rusijos bei Kanados ir filantropus iš Lietuvos, Vokietijos ir Izraelio. Šilutėje rasime išskirtinį Lietuvoje ir Europoje projektą „Šilutės sekretai“. Nustebsite, kaip sumaniai ir netradiciškai galima papakojanti miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos–XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. Tai unikalus projektas, kuris atskleidžia Šilutės gyvenimą prieš šimtą metų pasitelkiant mažosios architektūros elementus.  “Šilutės sekretai” – tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Į šį projektą įsitraukė ne tik miesto meno mokykla, kurioje, vadovaujami mokytojo Andriaus Sirtauto, užsiėmimus lankantys vaikai ir suaugusieji kūrė “sekretus”.  Jį kuriant prisidėjo visos Šilutės mokyklos. Šis „Šilutės sekretų“ projektas išskirtinis – tokio nėra nė viename Lietuvos mieste. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Rusnė - Ventės rago švyturys - Kintai - Dreverna – Vilnius.

Pusryčiai. Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. ir vienintelis Lietuvos miestelis esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Nemuno deltos apylinkės traukia paukščių stebėtojus ir gamtos mylėtojus. Rusnė – pasienio miestelis, kitoje upės pusėje yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Keliautojus Rusnėje traukia senoji medinė architektūra, senieji pastatai ir  2015 m. Rusnėje, Atmatos krantinėje, atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui. Čia atgimsta ir senosios žvejų tradicijos – pagal senus brėžinius pastatyta burinė Rusnės žvejų valtis. Ventės ragas - labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų *centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Kintai – gyvenvietė prie Kuršių marių. Miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios istorija siekia XVIII a. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams. Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose. Jos aukštis siekia apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Dreverna - senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J.Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą. Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Dalyvausime edukacinėje pramoginėje *programoje (trukmė 4-5 val.) „Žuvies kelias“. Jos metu susipažinsime su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. Atvykus į laivadirbio Jono Gižo etnografinę sodybą linksminsimės, mokinsime vietinių šišioniškių -  lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. Muziejuje susipažinsime su interaktyvia istorine ekspozicija apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, J. Gižo asmenybe ir laivadirbio amatu. Viena ekspozicijos dalių skirta Kuršių marių laivų statybai, kur apsilankysime improvizuotose J. Gižo dirbtuvėse ir atversime garsiojo pamario laivadirbio įrankių skrynią. Sužinosime, kad žvejyba ir laivadirbystė tarpusavyje labai susiję. Nors minutėlei pasijusime žveju tyrinėdami žūklės schemą, apžiūrinėdami kokios, kur ir kokiais būdais Kuršių mariose buvo gaudomos žuvys. Ką reiškė pamario laivadirbių pagamintos puošnios vėtrungės ant laivų stiebų. Sodybos kiemelyje ragausime unikalią dreverniškių žuvienę. Skanausime Mažosios Lietuvos desertą – „gliumzinį“ (varškės) pyragą, „kafiją“ (cikorijos gėrimą). Degustuosime Klaipėdos krašto vietinio vyndario „MEMEL Wine“ vyno. Keliausime į Drevernos mažųjų laivų uostą. Plaukiosime senoviniu burlaiviu – reisine „Dreverna“ arba kitu laivu po Kuršių marias. Grįžę iš Drevernos apžvalgos bokšto apžvelgsime Drevernos apylinkes, mirusias kopas taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai. Atsisveikinę su svetingais pamario krašto žmonėmis keliausime namų link.

Kelionės kaina 99 EUR.

Į kelionės kainą įskaičiuota:

  • Pažintinė kelionė mini autobusu su oro kondicionieriumi.
  • 1 nakvynė viešbutyje arba svečių namuose su pusryčiais.
  • Kelionės vadovo paslaugos.

Į kelionės kainą neįskaičiuota:

  • Apie 50 eurų už visus programoje (*) pažymėtus objektus.
  • Programoje nepaminėtas maitinimas: pietūs, vakarienės, gėrimai pietų ir vakarienių metu, draudimas, arbatpinigiai,  asmeninės ir kitos nepaminėtos išlaidos.
  • Priemoka už vienvietį kambarį – 20 eurų.

Pastabos:

  • Kelionės programa, objektų lankymo tvarka, mokamų objektų skaičius ir kainos gali keistis.
  • Kai kurių lankomų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
  • Grupės dydis 12 - 14 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.


Spausdinti PDF Atsispausdinti kelionės aprašymą