+370 611 31815, +370 670 84213 info@westorient.lt facebook

Izraelis. Keliautojo atmintinė

Izraelis - mažai pasaulyje šalių, kurios turėdamos tokią nedidelę teritoriją, kaip Izraelis, gali pasigirti tokia turtinga istorija ir įdomybių gausa, gamtos stebuklų įvairove ir margu kultūriniu kaleidoskopu. Šalis,tapusi Jėzaus žemiškąja tėvyne, vadinama labai įvairiai. Seniausiais laikais ji vadinta Kanaano žeme nuo gyventojų kanaaniečių, įsikūrusių čia dar prieš atvykstant izraeliečių gentims. Izraelio valstybė, nors ir viena mažiausių, bet kartu ir viena reikšmingiausių Artimųjų Rytų valstybė. Izraelio istorijos pradžia yra siejama su bibliniais laikais, tačiau tik 1948 metų gegužės 14 d. įkurta dabartinė Izraelio valstybė, šiais laikais esanti viena labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje – lyg kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų, kur harmoningai dera ilgaamžės vietinės tradicijos ir dabarties kosmopolitiško pasaulio naujovės. Izraelis – kontrastų žemė. Čia galima išvysti žiemą sniego skraiste pasidabinančius Galilėjos ir Golano kalnus, šiuolaikinius bei istorinius miestus, derlingas pakrantės lygumas bei bevaises dykumas – viską vienoje šalyje.

Izraelio miestai turi savo charakterį. Jeruzalės miestas yra šventas žydams, krikščionims bei musulmonams ir yra suskirstytas į kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų. Tai labiausiai laukiamas piligrimų kelionių taškas, kadangi būtent šiame mieste Abraomas paaukojo savo sūnų, čia vyko Paskutinioji vakarienė, o Jėzus Kristus čia praleido paskutiniąsias savo žmogiškojo gyvenimo dienas. Turistus šis miestas traukia savo istorija, daugelis nori savo akimis pamatyti Alyvų kalną, nuo kurio Kristus žengė į dangų, Raudų sieną, Paskutiniosios vakarienės menę. Jeruzalės senamiestis pasiekiamas perėjus per įspūdingus Jafos vartus. Būtinai apsilankykite ir Dovydo bokšte Jeruzalės istorijos muziejuje. Nuo stogo atsiveria nuostabus vaizdas į Šventyklos kalną. Miesto gatvelės pilnos krautuvėlių; užsukite į senamiesčio žydų, musulmonų, krikščioniškąjį ir armėnišką kvartalus. Krikščioniškajame kvartale yra Kristaus Kapo bažnyčia. Tai krikščionybės lopšinė, Kristaus nukryžiavimo vieta, įvairių šventyklų kompleksas. Uolos kupolas - visame pasaulyje garsi vieta Jeruzalėje, Šventyklos kalne. Hebrajų kalba ji vadinama Har HaBayit, arabų – Haram esh-Shari. Ši vieta vienodai svarbi tiek žydams, tiek musulmonams. Susipažinkite su Raudų sienos rūmų ekspozicija, pabrėžiančia begalinį žydų tautos tikėjimą ir atsparumą. Taip pat galima užsisakyti ekskursiją Raudų sienos tuneliais – jos metu galima pamatyti sienos fragmentus po žeme. Izraelio muziejuje eksponuojami šalies archeologų atradimai ir antikinio meno kolekcija. Vienas įdomiausių eksponatų – Kumrano pergamentas, saugomas Knygos šventykloje. Atiduokite pagarbą nužudytiems žydams holokausto metu apsilankę Yad Vashem, oficialiajame Izraelio memoriale. Jį sudaro atskiri muziejai ir parodų salės, kiekvienoje pateikiamos žmonių istorijos.

Tel Avivas – Izraelio verslo sostinė. Kartu tai ir stambiausias miestas, prekybos ir pramogų vieta, ir kurortas Viduržemio jūros pakrantėje. Tai rojus žemėje tiems, kurie trokšta pailsėti, pasidžiaugti jūra bei įsimintinai pasilinksminti, kadangi čia netrūksta pramogų. Dėl savo barų, kavinių, restoranų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų Tel Avivas vadinamas „Miestu, kuris nemiega“. Žydų diasporos muziejaus ekspozicija supažindins su žydų iš skirtingų šalių muzika, tekstile, statiniais, fotografijomis.

Nazareto miestas laikomas Izraelio arabų sostine, kurie sudaro absoliučią miesto gyventojų daugumą. Nazaretas – itin svarbus miestas tikintiesiems, todėl yra vienas iš nuolatinių piligrimų traukos centrų. Pagal krikščionių Evangeliją, Nazarete prabėgo Jėzaus vaikystė; čia gyveno Marija ir Juozapas; čia archangelas Gabrielius apsireiškė Marijai ir pranešė apie Kristaus gimimą; čia Jėzus pradėjo savo pamokslavimą. Netoli yra  Kinereto (Galilėjos) ežeras, apsuptas krikščioniškųjų vietovių – Kafarnaumo, Kanos, Palaiminimo kalną.

Haifa – pramonės bei bahajų religijos centras, dėka savo įspūdingos šventovės tapęs neatsiejamu šio miesto simboliu, žyminčiu šio krašto religinį paveldą ir toleranciją.

Masada nepaliks abejingų. Tai senovinis miestas įkurtas ant  uolų Judėjos dykumoje. Nuo kalno atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Negyvąją jūrą, dykumą ir Moabo kalnus, buvusią romėnų legiono stovyklavietę, įkurtą šturmuojant Masadą.

Cezarėja – miestas tarp Tel Avivo ir Haifos. Antikos laikus menanti archeologinė vietovė.

Elatas - vienas gražiausių Izraelio kurortų, uostamiestis, įsikūręs prie Raudonosios jūros.  Derindamas du kontrastiškus vaizdus šis miestas sukuria ypatingą nuotaiką – vienoje pusėje stūkso kalnuotos dykumos viršūnės, tarsi gynybinė siena juosia miestą, kitoje – šilta ir skaidri jūra. Eilate išvystytas turizmas, apstu viešbučių prie jūros, restoranų, naktinių klubų. Pakrantėje išsibarstę restoranai vilioja ypatingais kvapais, oprieplaukose linguoja jachtos ir laivai. Kurorte sukurtos puikios sąlygos mėgautis vandens sportu bei pramogomis. Elatas – patogi vieta pradėti kelionę į Negevo dykumą.

Statistiniai duomenys

Sostinė: Jeruzalė (ginčytina, nes ne visos valstybės pripažino tarptautiniu mastu).

Didžiausias miestas: Jeruzalė (882 652  gyv.).

Plotas: 22 145 kv. km.

Gyventojai: 8 837 260 000 gyv. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Kalba: hebrajų, arabų.

Pagrindinės religijos: judaizmas (~75,8), islamas (16,2%)

Valiuta: Izraelio šekelis (ILS); 1 Eur = 4,20 ILS

Laiko juosta: UTC +2, vasaros laikas UTC +3. Izraelio laikas tapatus Lietuvos laikui.

Pagrindinės šventės

Pagal kilmę žydų šventės yra religinio pobūdžio. Šventės (hebr. hag)-dažniausiai atspindi žemdirbystės ciklus, susijusius su žmonių ūkine veikla. Dažniausiai šventės švenčiamos kartą per metus.

Naujieji Metai (Roš ha-Šana)-prasideda rudenį, pirmąjį kalendoriaus mėnesį tišris.

Jom Kipur (Išpirkimo diena)- prasideda 10 dienų po Naujųjų metų, tai Apsivalymo Šventė. Švenčiama rugsėjo mėn. Sukot- išsilaisvinimo iš Egipto vergijos, keliavimo per dykumą šventė. Prasideda tišriaus 15-ają ir tęsiasi vieną savaitę. Švenčiama spalio mėn.

Simchat Tora -  švenčiama 22 tišriaus savaitę. Šventė simbolizuoja Toros didingumą.

Chanuka (hebr. Atsinaujinimas) - švenčiama 25 –oji žiemos mėnesio kislevo dieną. Švenčiama gruodžio mėn.

Purim (hebr. Burtai) - švenčiama pirmąjį pavasario mėnesį-adarą. Šventė simbolizuoja žydų išsigelbėjimą Persijoje. Švenčiama kovo mėn.

Pesach- švenčiama 15-ają nisano dieną, tęsiasi visą savaitę. Tai pavasario šventė, lyginama su dešimtąja Išėjima knyga „Egipto bausmės“. Švenčiama pavasarį.

Šavuot (hebr. savaitė), švenčiama praėjus septynerioms savaitėms po Pesach. 6-ąją sivano mėnesio dieną. Šventė atspindi Sinajaus apreiškimą. Švenčiama  gegužės mėn.

Dokumentai

Į Izraelį bei Jordaniją galima vykti tik turint galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelė negalioja!). Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Izraelis bei Jordanija reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Dėmesio! Asmenys, kurių pasuose yra galiojančios arba pasibaigusios Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Libano, Libijos, Irano, Sudano, Jemeno vizos ar sienos su šiomis šalimis kirtimo spaudai, vadovaujantis Izraelyje galiojančiais teisės aktais, gali būti neįleisti į Izraelio teritoriją. Šiems asmenims iki kelionės pradžios reikėtų pasikeisti pasą. Iranas, Libanas, Libija, Sudanas, Sirija ir Jemenas neįsileidžia piliečių, kurių pasuose yra Izraelio valstybės antspaudai, todėl, jei planuojate su tuo pačiu pasu apsilankyti šiose šalyse, paprašykite, kad Izraelio muitinėje Jūsų pase antspaudų nedėtų.

Pasą ir kitus dokumentus kelionės metu labai saugokite. Praradus pasą ar kitus dokumentus, turi būti išduotas asmens grįžimo dokumentas. Asmens grįžimo dokumentas yra skirtas tik grįžimui į kilmės šalį, todėl su juo vykti į kitas valstybes negalima. Išlaidas susijusias su asmens grįžimu į kilmės šalį, taip pat išlaidas už papildomai praleistą laiką užsienio šalyje apmoka pats keliautojas.

Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į Izraelį, vizų nereikia (yra išlygų). Bendrieji reikalavimai: galiojantis LR pasas, sveikatos/kelionės draudimą patvirtinantis dokumentas, atvykimo tikslą ir sąlygas patvirtinantys dokumentai, turimas lėšas patvirtinantys dokumentai. Rekomenduojame turėti paso bei draudimo poliso kopijas. Sprendimą dėl įleidimo/neįleidimo į šalį priima Izraelio pasienio kontrolės pareigūnas po pokalbio su užsieniečiu. Pasienio kontrolei turistai turi pateikti pasus ir užpildytas specialias formas,kurios išduodamos pasienyje.

Daiktai, kuriuos rekomenduojame pasiimti į kelionę:

  • Fotoaparatas, vaizdo kamera, įkrovikliai;
  • Higienos priemonės; maudymosi reikmenys;nedidelis paplūdimio rankšluostis;
  • Medikamentai: nuo ligų, kurios gali paaštrėti kelionės metu; nuo skausmo, peršalimo, virškinimo sutrikimų, viduriavimo, supimo važiuojant ar plaukiant; pleistrų;
  • Drabužiai turėtų būti lengvi, medvilniniai arba lininiai(vykstant šiltuoju metų laiku) arba pavasariniai: lengva striukė ar švarkas (vykstant rudenį);
  • Nerekomenduojama dėvėti itin trumpų sijonų, šortų, atvirų palaidinių; griežtesnis aprangos kodas galioja mečetėse (reikėtų dėvėti sijonus ar šortus, kurie yra žemiau kelių), moterims reikalinga prisidengti plaukus skarele ar šaliu;
  • Kelionės metu reikėtų turėti ir šiltesnių rūbų; megztinį, striukę ar apsiaustą nuo lietaus, skėtį;
  • Avalynė patogi (žemakulnė) ir lengva, storesniu padu;
  • Akiniai nuo saulės, galvos apdangalas, apsauginis kremas nuo saulės;
  • Nedidelė kuprinė.

Muitinės reikalavimai

Atvykstant į Izraelį deklaruoti neprivaloma:

  • asmeninių drabužių bei higienos priemonių;
  • iki 1l stipraus alkoholio ir 2l vyno vienam asmeniui nuo 17 m.;
  • iki 250 g tabako vienam asmeniui iki 17 m.;
  • dovanų ir kitų prekių, išskyrus alkoholį, tabaką, alkoholio turinčius parfumerijos gaminius, televizorius, kainuojančius iki 200$, kurie yra išvardinti atvykimo vietoje oro uoste;
  • maisto, jei jo bendras svoris neviršija 3 kg, su sąlyga, kad viena maisto rūšis neviršija 1 kg;
  • papildomų dalykų – nuosavų papuošalų, fotoaparatų, buitinių vaizdo kamerų, muzikos instrumentų ir panašių daiktų.

Kalba

Lingvistiniu požiūriu Izraelis yra daugialypė šalis, kurioje yra užregistruotos pastoviai vartojamos 33 kalbos bei tarmės. Šiuo metu Izraelyje yra dvi oficialios valstybinės kalbos: hebrajų bei arabų kalba. Plačiai paplitęs anglų kalbos vartojimas. Dėl gausios žydų bendruomenės iš NVS šalių (daugiausia Rusijos), plačiai paplitusi rusų kalba.

Religija

Izraelis yra trijų pagrindinių monoteistinių religijų – islamo, judaizmo ir krikščionybės – lopšys. Vyraujanti Izraelio valstybės religija – judaizmas (~75,8% Izraelio gyventojų), turinti šalyje valstybinį statusą. Apytiksliai 16,2% gyventojų išpažįsta islamą (daugiausia arabai), 2,1% – krikščionybę (arabai ir armėnai), 1,6% - drūzų bendruomenės atstovai (islamo atšaka, virtusi atskira religija), 3,9% – kiti. Kadangi judaizmas yra interpretuojamas skirtingai, Izraelyje gali sutikti tiek konservatyvių, tiek ir liberalių pažiūrų šios religijos išpažinėjų, sukuriančių nuostabų judaizmo kontrastą, Haifos mieste yra įsikūręs pasaulio bahajų religinės bendruomenės centras.

Žydų ultra-ortodoksų gyvenamuose rajonuose lankytis tik tinkamai apsirengus, atsižvelgti į šabo (kassavaitinės šventės, kuri tęsiasi nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio) ir kitų žydų religinių švenčių tradicijas. Tokiomis dienomis visuose šalies žydų ultra-ortodoksų rajonuose draudžiamas bet kokio transporto, įskaitant dviračius, naudojimas. Šabo ir kitų žydų religinių švenčių metu šalyje neveikia visuomeninis transportas.

Fotografavimas ir filmavimas

Griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti karinius ir kitus valstybinės paskirties objektus. Negalima fotografuoti žmonių šabo metu (nuo penktadienio vakaro iki šeštadieniuo vakaro). Napatariama fotografuoti ypač religingų judėjų ir moterų.

Elektra

220V arba 50Hz. Rozetės dažnai pritaikytos trišakiams kištukams, tačiau dažnai galima rasti ir europietiško tipo rozečių.

Apgyvendinimas

Pasaulyje nėra vieningos apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo sistemos ar standarto, todėl, priklausomai nuo šalies, atsiranda skirtingi vienodų kategorijų viešbučių standartai. Viešbučio kategorija priklauso nuo kambarių dydžio, jų įrengimo, aptarnavimo lygio, teikiamų paslaugų kiekio ir kt. Kiekvienoje šalyje kategorijai keliami skirtingi reikalavimai. Nors Izraelyje viešbučiai klasifikuojami iki 5 žvaigždučių, tačiau skiriasi nuo mūsų europinio standarto. Patys populiariausi turistų tarpe yra 2 – 3 žvaigždučių viešbučiai su įskaičiuotais pusryčiais. Standartiniame dviviečiame viešbučio kambaryje, priklausomai nuo viešbučio interjero, gali būti viena dvigulė arba dvi atskiros lovos. Paprastai viešbučiuose nebūna triviečių kambarių. Užsakius vietą trečiajam ar ketvirtajam asmeniui, dviviečiame kambaryje pastatoma papildoma (sudedama) lova, sofa arba sulankstomas fotelis.

Apartamentai

Apartamentus sudaro 2 kambariai, vienas jų yra pereinamas su virtuve, kitas izoliuotas; vonios kambarys; virtuvėje yra visa reikalinga buitinė technika.

Sveikata

Vykstant į Izraelį privalomų skiepų keliautojams nėra. Papildomos informacijos apie skiepus galite gauti paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel.: (8 5) 230 0125, taip pat patariame susipažinti su „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro” interneto svetainėje skelbiamomis rekomendacijomis keliaujant į užsienio šalis: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/keliautojams%202011.pdf

Geriamasis vanduo

Vandentiekio vandenį gerti galima, bet jis nėra itin skanus. Patariama geriamą vandenį pirkti prekybos centruose ar kavinėse. Izraelis nuo gėlo vandens stygiaus kenčia jau daugelį metų, tačiau paskutiniais metais situacija dar labiau pablogėjo. Vandens krizės priežastys – ir natūralios, ir žmogiškosios. Izraelį nuolat „lepina“ sausros. Augantis gyventojų skaičius ir vandens poreikis buičiai išeikvojo didelę dalį vietos gamtinių išteklių. Dėl vandens trūkumo itin nukentėjo vietos žemės ūkis, kuris dėl šios krizės turėjo mažinti savo produktyvumą. Vienas šios problemos sprendimo būdas – vandens gėlinimas, kuris šiuo metu gelbsti Izraelį.

Izraelio virtuvė

Izraelis ryškiai išsiskiria savo virtuve ir jos savitumu. Paprastai žydų virtuvė tapatinama su chalu, vištienos sriuba, macais, foršmaku ir sūrio pyragėliais. Šalyje yra mėgiami paštetai, kotletai, virtos mėsos vyniotiniai ir troškinama vištiena su veršio liežuviu. Vartojama daug vaisių, daržovių, riešutų, pieno produktų, prieskonių. Maistas ruošiamas vadovaujantis nusistovėjusiais draudimais ir turi būti košerinis. Rekomenduojama paragauti:

Humusas – tai avinžirnių, česnakų, prieskonių ir svogūnų tyrė, kurios galima užsisakyti beveik visose kavinėse ar nusipirkti prekybos centruose;

Pita – tai tradiciniai duonos paplotėliai su daržovėmis, avinžirniais ir  pupelėmis;

Falafeliai– virti avinžirnių ir pupelių rutuliukai;

Šavarma - mėsos ir daržovių rinkinys įdėtas į pitos paplotėlį;

Tachina – virto kunžuto, svogūnų ir pomidorų tyrė;

Burekas – pyragėliai su sūrio, špinato arba bulvių įdaru;

"Latkės" - bilviniai blynai;

Natūraliai spaustos sultys - apelsinų, granatų;

"Petro žuvis" – telapija.

Izraelis išsiskiria vienu unikaliausių šalies akcentu. Tai neįprastas pasaulyje košerinis vynas, savo paruošimo būdu ir skoniu nustebinantis ne vieną vyno mėgėją.

Parduotuvės

Darbo laikas nuo 9.00–12.30 ir nuo 16.00–19.30 val. Didieji prekybos centrai veikia nuo 8.00 iki 21.00 – 23.00 val. Mažesnės parduotuvės griežtų darbo laiko taisyklių neturi.  Prekyvietės atidaromos ir uždaromos priklausomai nuo vietos ir turistų gausos, dažniausiai jose prekiaujama iki 21.00 val.

Temperatūra

Izraelio temperatūra labai skirtinga įvairiais metų laikais ir skiriasi priklausomai nuo vietovės. Žiemą daugumoje Izraelio vietų temperatūra nepakyla aukščiau 18 laipsnių, o vidutinė temperatūra būna apie 15 laipsnių šilumos. Tuo tarpu vasarą, ypač pietinėje šalies dalyje vyrauja dideli karščiai – šiluma pasiekia net 35 laipsnius. Geriausias laikas keliauti į Izraelį oro atžvilgiu – kovas, balandis, gegužė, rugsėjis, spalis irlapkritis. Šiltasis sezonas Izraelyje tęsiasi nuo balandžio iki spalio mėnesio, kai temperatūra dieną vidutiniškai svyruoja tarp 25 ir 32 °C (naktį 15 – 25 °C). Šaltasis sezonas prasideda gruodžio mėnesį ir tęsiasi iki kovo. Tuo metu vidutinė oro temperatūra dieną svyruoja nuo 17 iki 20 °C (naktį 8 – 15 °C). Panaši temperatūra ir Jordanijoje.

 

Miestas/

Mėnuo

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Tel Avivas

Max. 16

Min. 7

Max. 17

Min. 7

Max. 20

Min. 9

Max. 25

Min. 12

Max. 27

Min. 15

Max. 29

Min. 18

Jeruzalė

Max. 11

Min. 6

Max. 12

Min. 6

Max. 15

Min. 8

Max. 21

Min. 12

Max. 25

Min. 16

Max. 27

Min. 18

Elatas

 

Max. 20

Min. 10

Max. 21

Min. 11

Max. 25

Min. 14

Max. 30

Min. 18

Max. 34

Min. 22

Max. 37

Min. 25

Negyvosios jūros regionas

Max. 20

Min. 12

Max. 21

Min. 13

Max. 25

Min. 16

Max. 30

Min. 21

Max. 34

Min. 25

Max. 37

Min. 27

 

 

Miestas/

Mėnuo

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Tel Avivas

Max. 30

Min. 20

Max. 31

Min. 21

Max. 30

Min. 20

Max. 28

Min. 17

Max. 23

Min. 12

Max. 18

Min. 8

Jeruzalė

Max. 29

Min. 19

Max. 29

Min. 19

Max. 28

Min. 18

Max. 24

Min. 16

Max. 19

Min. 12

Max. 14

Min. 8

Elatas

 

Max. 38

Min. 26

Max. 38

Min. 26

Max. 36

Min. 25

Max. 32

Min. 21

Max. 26

Min. 16

Max. 21

Min. 11

Negyvosios jūros regionas

Max. 39

Min. 30

Max. 39

Min. 30

Max. 36

Min. 28

Max. 32

Min. 24

Max. 27

Min. 19

Max. 21

Min. 14

 

 

Saugumas

Izraelis – pakankamai saugi šalis. Kelionėje reikėtų nepamiršti įprastų atsargumo priemonių. Keliaudami nepalikite savo daiktų be priežiūros, vertingus daiktus laikykite viešbučio seife, žmonių susibūrimo vietose saugokite savo daiktus nuo kišenvagių, venkite vaikščioti pavieniui tamsiu paros metu, visada turėkite savo dokumentų kopijas. Bendras pagalbos telefonas Izraelyje – 112, policija – 100, greitoji – 101, gaisrinė – 102. Jordanijoje policija – 191, greitoji, gaisrinė – 199. Šiuo metu vienintelė sritis, kuri yra pavojinga Izraelyje zonos prieigų Gazos ruože; likusioje šalies dalyje yra labai saugus. Dėl politinės situacijos ir konfliktų su Libanu, Palestina bei Sirija, užsieniečiai, atvykstantys į Izraelį yra ilgai tikrinami ir visa tai yra ne vien tik dėl šalies saugumo, tačiau ir dėl pačių turistų saugumo. Izraeliui jau ilgai kovojant su terorizmu, bet kokio ryšulio palikimas oro uoste, parduotuvėje, gatvėje, viešajame transporte, ar kur kitur, gali būti suprantamas kaip pavojaus signalas, todėl keliautojams reikėtų išlikti atsargiems – nepaleisti iš akių savo rankinių, lagaminų. Nors Izraelyje iš tiesų nusikalstamumo rodikliai pakankamai maži, tačiau keliauti reikia stengtis saugiai, o tam tereikia laikytis įprastų saugumo principų:

  • neafišuokite savo prabangių daiktų, pinigų kiekio;
  • nepalikite daiktų be priežiūros;
  • venkite vaikščioti pavieniui tamsiu paros metu, ypač atokiose vietose;
  • visada turėkite savo dokumentų kopijas;
  • nelaikykite visų savo pinigų vienoje vietoje, ypač galinėse kelnių kišenėse;
  • iškilus problemoms visada iš karto kreipkitės į kelionės vadovą;
  • už vykstančių kartu vaikų iki 18 metų sveikatą, gyvybę ir priežiūrą atsako tėvai, globėjai arba vaiką lydintys asmenys.

Pinigai

Izraelio nacionalinė valiuta yra naujasis Izraelio šekelis (ILS). Smulkesnis Izraelio piniginis vienetas – agora (dgs. Agarotai). Šimtas agarotų sudaro šekelį. 1 euras (2016 vasario mėn.) buvo lygus 4,3 ILS.Jordanijos piniginis vienetas –

Jordanijos dinaras (JOD). 1 euras (2016 m. vasario mėn.) - 0,78 JOD.

Banko kortelėmis atsiskaityti galima beveik visose prekybos vietose. Taip pat priimami eurai ir doleriai, išskyrus valstybinėse ir kai kuriose kitose parduotuvėse. Kelionės metu patogiausia turėti grynųjų pinigų – eurų (ne stambiomis kupiūromis) arbatpinigiams, mokamiems objektams, smulkioms išlaidoms ir kt.

Labiausiai paplitusios Visa, MasterCard, AmericanExpress kortelės, ne visur priimamos debetinės kortelės Maestro ar Visa Electron. Kartais atsiskaitymas kortelėmis ribojamas: perkant prekių už mažesnę nei nustatyta suma, būtina mokėti grynais.

Arbatpinigiai

Izraelyje įprasta aptarnavimo ir paslaugų sferoje (gauti, palikti) arbatpinigių. Dažnai restoranuose į sąskaitą neįtraukiami arbatpinigiai. Jeigu aptarnavimo procentas netaikomas, įprasta palikti arbatpinigių apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos. Arbatpinigių viešbutyje palikti nėra būtina. Arbatpinigių viešbutyje palikti nėra būtina. Rekomenduojama palikti arbatpinigių vietiniams gidams, autobusų vairuotojams.

Apytikslės vietinių restoranų, barų kainos

Izraelyje: kava / arbata – apie 15 ILS, alus – apie 28 ILS; butelis vyno – apie 100 ILS; taurė vyno – apie 30 ILS; pietūs arba vakarienė 1 asmeniui apie 50-100 ILS.

Jordanijoje: kava / arbata – 2,50 JOD; butelis alaus – 6 JOD; taurė vyno – 5 JOD; butelis vyno – 20 JOD; pietūs arba vakarienė 1 asmeniui  apie 20 – 30 JOD.

Suvenyrai

  • humusas;
  • Izraelio vynas;
  • Prieskoniai, alyvuogių aliejus;
  • Religiniai suvenyrai su judaizmo, krikščionybės ir islamo simbolika;
  • Kilimai, arabiški drabužius;
  • Negyvosios jūros kosmetikos produktai - prekiniai ženklai "Premier", "Ahava", "- 414";
  • Juvelyriniai dirbiniai.

Perkant prekes specializuotose parduotuvėse, yra galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), jei pirkinių suma viršija 400 ILS (įskaitant PVM). Perkamos prekės yra skirtos tik asmeniniam naudojimui. Perkant maistą, tabaką bei alkoholį, PVM yra negrąžinamas. Daugiau informacijos:http://www.mof.gov.il/CUSTOMS/eng/tourist_guide2005.htm

 

Lietuvos Respublikos ambasada

8 Shaul Hameleh Blvd. Amot Mishpat Bldg.,Tel Aviv 64733, ISRAEL

Tel.+972 3 6958 685 Faksas +972 3 6958 691

El.paštas: amb.il@urm.lt

Internetinė svetaine: http://il.mfa.lt/il/lt/