+370 611 31815, +370 670 84213 info@westorient.lt facebook

Stambulas. Keliautojo atmintinė

Turkija – tikrų tikriausias antikos lobynas: daugybė šventyklų, amfiteatrų, kapaviečių, mečečių, tiltų, tvirtovių ir pilių. Šalies gamta yra nepaprasto grožio, klimatas puikus, beveik ištisus metus šviečia saulė, o jūra vilioja poilsiautojus iš viso pasaulio. Turkijoje aukšto lygio viešbučiai ir paplūdimiai, vandens sporto centrai, golfo laukai, įdomios išvykos jachtomis, daug pramogų vaikams, nuostabi nacionalinė virtuvė ir įspūdingas naktinis gyvenimas kurortuose – šioje šalyje kiekvienas praleis nepakartojamas atostogas! Turkija valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Turkijos gyventojai yra labai svetingi ir visada pasiruošę svečiui padėti, todėl pravartu žinoti bent keletą mandagumo frazių turkiškai. Angliškai Turkijoje galima susikalbėti tik gausiai turistų lankomose vietose. Maistas paprastai yra geros kokybės, tačiau viešose vietose ragaujant vietinius patiekalus, atkreipk dėmesį į higieną. Stambule ir kituose didžiuosiuose miestuose yra daug prekybos centrų, atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis įmanomas praktiškai visur, išskyrus smulkias suvenyrines prekyvietes. Derėtis yra būtina, nuolaidos galite prašyti (ypač atsiskaitydamas grynais) net prabangos prekių parduotuvėse. Turkijoje dovanojamas lyginis gėlių skaičius. Be to, labai mėgstamos didelės puokštės, o iškilmių metu dovanojami vainikai. Eidami į svečius, žinokite – dovanėlė šeimininkui privaloma!

Stambulas – vienas iš turistų mėgiamiausių Turkijos miestų. Šis senovinis miestas, stovintis ten, kur susitinka Azija ir Europa, per savo ilgą istorijos laikotarpį turėjo tris pavadinimus: Bizantija, Konstantinopolis ir Stambulas. Šiandieną jis gali pasigirti stulbinančiu dviejų imperijų palikimu. Šis didžiausias Turkijos miestas, įsikūręs puikioje pusiasalio vietoje, yra viena iš spalvingiausių, triukšmingiausių ir žaviausių pasaulio vietų. Stambule senovė neatsiejama nuo dabarties: benamiai įsikuria romėniškų vilų pilonuose, antikiniai kapiteliai paukščiams atstoja vietą purvo vonioms, automobilių dalių parduotuvė pasirodo besanti dalis Osmanų laikų pastato, furbolas žaidžiamas asfaltu užlietame Bizantijos laikų baseine. Besigrožint tūkstantmečio senumo monumentais, pro šalį vos nekliudydamos tavęs, lekia šiuolaikinio miesto transporto priemonės.

Stambulas – viliojanti vieta pirkėjams, ypač tiems, kurie sugeba derėtis. Kapali carsi, arba Dengtas rytietiškas turgus, yra didžiausias pasaulyje. Šiame gatvelių ir siaurų praėjimų labirinte glaudžiasi daugiau nei 4000 kratuvėlių, parduodančių turkiškas prekes: kilimus, keramikos gaminius, aukso papuošalus, vario bei žalvario gaminius, odos dirbinius. Būk atsargus pirkdamas bet ką, kas galėtų būti laikoma antikvariatu – jei per stebuklą pasirodytų, jog tas daiktas tikras, gali būti nuteistas, jei bandytum išvežti jį iš šalies be leidimo.

Turkiška virtuvė laikoma viena iš trijų didžiųjų klasikinių pasaulio virtuvių. Žuvis Stambule ypač puiki – laimikis traukiamas į krantą tiesiog iš Bosforo vandenų, kur knibždėte knibžda žuvų. Čia pat gali nusipirkti ant anglių iškeptą šviežią žuvį, patiekiamą tarp dviejų duonos riekių. Jei mėgsti prabangą – tavęs laukia daugybė puikių žuvies restoranų. Turkiškas alus ir vynas taip pat geros kokybės. Būdamas Stambule, niekad nenutolsi nuo jūros net pasukęs siaura gatvele tarp medinių namukų, galėsi matyti jos spindinčius vandenis.

Statistiniai duomenys:

Gyventojų: 77 861 312 (2010 m.)

Plotas: 780 580 km².

Sostinė: Ankara (apie 4 mln. gyv.).

Didžiausi miestai: Stambulas (17 mln.), Izmiras (3,5 mln.), Adana (2 mln.), Antalija (2 mln.).

Oficialioji kalba: turkų.

Religija:  musulmonų (99%)

Valiuta: naujoji Turkijos lira

Laiko juosta: UTC+2

Pagrindinės nacionalinės šventės

Turkijos šventės yra skirstomos į dvi grupes: religines bei nacionalines.

Nacionalinės šventės:

Sausio 1 d. - Naujieji metai (Yılbaşı).

Balandžio 23 d. - Nacionalinio suvereniteto bei vaikų diena (Ulusal Egemenlik ve Çocuk Bayramı).

Gegužės 19 d. - Atatiurko pagerbimo bei sporto ir jaunimo diena (Atatürk'ü Anma, Gençlik ve Spor Bayramı).

Rugpjūčio 30 d. - Pergalės diena (Zafer Bayramı).

Spalio 29 d. - Respublikos diena (Cumhuriyet Bayramı).

Religinės šventės:

Kilnojama data (po šventojo musulmonams Ramadano mėnesio) Ramadano pabaigos šventė (Ramazan Bayram).

Kilnojama data (70 dienų po Ramadano mėnesio) Aukos diena (Kurban Bayramı).

Dokumentai

Į Turkiją galima vykti tik turint galiojantį pasą (ne asmens tapatybės kortelę!). Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Turkija reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos. Vykstant į kelionę rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą.  Europos sveikatos draudimo kortelė Turkijoje negalioja.

Įvežti galima 2 l alkoholinių gėrimų, 600 vnt. cigarečių, parfumerijos gaminiams apribojimai netaikomi. Antikinių daiktų išvežimas yra draudžiamas. Išvežant naujus kilimus, būtinas pirkimo čekis, senovinius daiktus – specialus Muziejų valdybos išduotas sertifikatas.

Daiktai, kuriuos rekomenduojame pasiimti į kelionę:

  • Fotoaparatas, vaizdo kamera, įkrovikliai.
  • Higienos priemonės; maudymosi reikmenys;nedidelis paplūdimio rankšluostis.
  • Medikamentai: nuo ligų, kurios gali paaštrėti kelionės metu; nuo skausmo, peršalimo, virškinimo sutrikimų, viduriavimo, supimo važiuojant ar plaukiant; pleistrų.
  • Drabužiai turėtų būti lengvi, medvilniniai arba lininiai(vykstant šiltuoju metų laiku) arba pavasariniai: lengva striukė ar švarkas (vykstant rudenį).
  • Nerekomenduojama dėvėti itin trumpų sijonų, šortų, atvirų palaidinių; griežtesnis aprangos kodas galioja mečetėse (reikėtų dėvėti sijonus ar šortus, kurie yra žemiau kelių), moterims reikalinga prisidengti plaukus skarele ar šaliu.
  • Kelionės metu reikėtų turėti ir šiltesnių rūbų; megztinį, striukę ar apsiaustą nuo lietaus, skėtį.
  • Avalynė patogi (žemakulnė) ir lengva, storesniu padu.
  • Akiniai nuo saulės, galvos apdangalas, apsauginis kremas nuo saulės.
  • Nedidelė kuprinė.

Kalba

Turkų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba. Turkijos, Kipro bei Šiaurės Kipro valstybinė kalba; gimtoji turkų kalba. Taip pat vartojama Bulgarijoje, Kosove, Graikijoje, Makedonijoje, Rumunijoje bei milijonų turkų imigrantų Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose bei kitose ES valstybėse. Didžiuosiuose šalies miestuose galima susikalbėti anglų kalba. 1928 m., praėjus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo, jos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas įsakė iki tol turkų kalboje vartotus arabiškus rašmenis pakeisti lotyniškais. Tai buvo viena iš daugelio jo reformų, norint sumoderninti Turkiją ir ją priartinti prie Europos. 1932 m. įsteigta nepriklausoma organizacija – Turkų kalbos institutas (Türk Dil Kurumu). Institutas skelbė, jog kalbos grynumą galima apginti tik atsisakant įsisenėjusių skolinių, daugiausia iš arabų bei persų kalbų. Netrukus buvo sukurti ir pradėti vartoti nauji turkiški kai kurių žodžių atitikmenys.

Religija

Turkijoje gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Tačiau turkiškasis islamas visą laiką skyrėsi ir tebesiskiria nuo pasaulyje dominuojančio šios religijos modelio, būtent – arabiškojo. Turkijos variantas yra nuosaikesnis, nors šalies politiniame gyvenime vis dėlto vaidina svarbią rolę.

Apranga

Rekomenduojama vežtis lengvus, medvilninius drabužius bei patogią, lengvą avalynę, vykstant šiltuoju metų laiku ir šiltesnius rūbus, vykstant vėlyvą rudenį ir žiemą. Turkija – musulmoniškas kraštas, tad, gerbiant vietines tradicijas, moterims viešose vietose nederėtų dėvėti pernelyg atvirų drabužių. Į mečetes vyrai neįleidžiami su šortais, o moterys turi dėvėti kojas bei rankas dengiančius drabužius. Nerekomenduojama aukštesnės klasės viešbučiuose eiti vakarieniauti, vilkint paplūdimio apranga. Kai kuriuose viešbučiuose svečiai be deramos aprangos į restoraną tiesiog neįleidžiami.

Fotografavimas ir filmavimas

Griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti karinius ir kitus valstybinės paskirties objektus. Fotografuoti ar filmuoti muziejuose kartais leidžiama už papildomą mokestį. Norint fotografuoti žmones, reikėtų klausti jų sutikimo.

Elektra

127-220 V arba 50Hz. Elektros lizdas – eurostandartas. Pasitaiko elektros srovės tiekimo sutrikimų.

Apgyvendinimas

Pasaulyje nėra vieningos apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo sistemos ar standarto, todėl, priklausomai nuo šalies, atsiranda skirtingi vienodų kategorijų viešbučių standartai. Viešbučio kategorija priklauso nuo kambarių dydžio, jų įrengimo, aptarnavimo lygio, teikiamų paslaugų kiekio ir kt. Kiekvienoje šalyje kategorijai keliami reikalavimai ir jų interpretavimas gali skirtis. Ne visose šalyse yra oficialios kategorizavimo sistemos, ne visur kategorizavimas privalomas. Turkijoje viešbučiai klasifikuojami iki 5 žvaigždučių. Patys populiariausi turistų tarpe yra 3 – 4 žvaigždučių viešbučiai su įskaičiuotais pusryčiais arba „viskas įskaičiuota“. Jų lygis geras.  Standartiniame dviviečiame viešbučio kambaryje, priklausomai nuo viešbučio interjero, gali būti viena dvigulė arba dvi atskiros lovos. Paprastai viešbučiuose nebūna triviečių kambarių. Užsakius vietą trečiajam ar ketvirtajam asmeniui, dviviečiame kambaryje pastatoma papildoma (sudedama) lova, sofa arba sulankstomas fotelis.

Sveikata

Vykstant į Turkiją  privalomų skiepų keliautojams nėra. Papildomos informacijos apie skiepus galite gauti paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel.: (8 5) 230 0125, taip pat patariame susipažinti su „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro” interneto svetainėje skelbiamomis rekomendacijomis keliaujant į užsienio šalis: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/keliautojams%202011.pdf

Geriamasis vanduo

Nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių bei gerti vandens iš čiaupo. Reikėtų pirkti vandenį buteliuose.

Turkiška virtuvė

Sakoma, kad yra trys didžiosios pasaulio virtuvės: kiniečių, prancūzų ir turkų. Turkiška virtuvė šalies svečiams visada pateikia malonių staigmenų. Daugybę amžių tobulinta ir eksperimentuota, todėl šiandien turkiška virtuvė tai tikras meno šedevras. Receptų bei ingredientų įvairovė ir paprastumas – tai skanių patiekalų garantija.

Kebabai – tai patiekalai iš marinuotos arba žalios mėsos, kartais kepami ant iešmo, o kartais griliuje. Beveik kiekvienas Anatolijos rajonas turi savo ypatingąjį kebabą. Dažniausiai maistui Turkijoje yra naudojama aviena. Jos gabaliukai suverti ant iešmo ir kepti ant medžio anglies žarijų – tai žymusis „šiš kebab“, dabar žinomas daugelyje pasaulio valstybių. „Doner kebab“ ne mažiau žinomas turkiškos virtuvės patiekalas, gaminamas iš ant vertikalaus iešmo suvertos ir prie karšto griliaus besisukančios mėsos. Taip pat vertėtų paragauti kitų tipiškų mėsos patiekalų - „alanazik“, „sač kavurma“, „tandir“ ir įvairių rūšių „kofte“. Baklažanas naudojamas daugelyje patiekalų: nuo „karniyarik“ ir „hünkarbegendi“ iki „patlican salatasi“ (baklažanų salotos) ir „patlican dolmasi“ (kimšti baklažanai). Baklažanai gali būti verdami kartu su svogūnais, česnaku ir pomidorais, vėliau patiekiami atšaldyti kaip „imam bayildi“. Dar viena turkų virtuvės ypatybių – „pilav“ ryžių patiekalas, kurį nepatyrusiam virėjui yra sunku paruošti. Juodosios jūros regione yra gaminami ryžiai su smulkiomis žuvytėmis, vadinamas „hamsili pilav“. Kitas įdomus valgis iš to paties regiono – „miroloto“.

Biorekai ("börek") yra pyragaičiai iš sluoksniuotos tešlos su mėsos, sūrio, špinatų ar bulvių įdaru. Skanusis turkiškas jogurtas yra puikiai žinomas. Iš jo gaminamas patiekalas „džadžik“ („cacik“), kažkuo panašus į lietuviškus šaltus barščius be burokėlių. Nederėtų pamiršti paragauti ir manti su daugybe jogurto. Nemaža patiekalų, keptų ant alyvų aliejaus, vadinami „zeytinyaglilar”. Vienas iš jų – Dolma. Taip gali būti vadinama vynuogių arba kopūsto lapai ir žalieji pipirai įdaryti ryžiais su prieskoniais. Taip pat derėtų paragauti ir „Baklali Enginar“ (su artišokais) ir „Tekmil Lahana“ (su kopūstais).

Turkiški saldumynai yra gerai žinomi visame pasaulyje. Gaminant tokius patiekalus kaip „sütlac”, „tavuk gögsü”, „kazandibi“, „helva“ ar „asure“,kaip pagrindinis ingredientas yra imamas pienas. Tačiau geriausiai žinomi pyragaičiai yra „baklava“ ir „kadavif“.

Tarp nacionalinių turkiškų gėrimų reikėtų paminėti tokius kaip: turkiška kava, turkiška arbata, airanas (ayran), shira, saglam, sahlep, ir boza. Turkiška kava patiekiama mažuose indeliuose, gali būti geriama be cukraus, su trupučiu cukraus arba labai saldi. Ji yra specifinio skonio. Nacionalinis alkoholinis gėrimas – anyžinė degtinė „raki“. Geriama gryna arba dažniausiai atskiedus vandeniu. Atskiedus pasikeičia gėrimo spalva, dėl to vietiniai žmonės praminė raki „liūto pienu“.

Sriubos Turkijoje yra taip pat labai populiarios. Jos gali būti skystos arba tirštos, bet jų pagrindas yra mėsos sultinys. Paprastai sriuba yra patiekiama pačioje pradžioje. Pati populiariausia sriuba, ko gero, yra iš lęšių („mercimek“), bet ir kitos rūšys nenusileidžia: „yayla“, „tarhana“, „asiran“, „guli“.

„Meze“ yra aperityvas, dažniausiai patiekiamas vakare, po darbų prieš vakarienę, arba maistą užgeriamą vynu arba raki. Po truputį ir lėtai valgomas meze sukelia apetitą prieš pagrindinį maistą. Meze gali būti: giozleme, kepinti baklažanai su jogurtu, basturma, „kisir“, humusas, žuvies maltinukai, ėriuko smegenys su daugybe citrinų sulčių. Daugumoje restoranų meze yra atnešama iškarto, vos tik užsisakius gėrimus. Turkijoje galima pasimėgauti daugybe gurmaniškų patiekalų iš daržovių, mėsos bei žuvies. Tačiau čia gausiai naudojama mums ne visada įprastų prieskonių, tad pirmomis kelionės dienomis patartina patiekalus ragauti, jų nepadauginant. Rekomenduojama į kelionę pasiimti skrandžio veiklą reguliuojančių vaistų.

Parduotuvės

Parduotuvės paprastai dirba nuo 9.00-13.00 val., ir nuo 14.00 - 19.00 val. Mažos parduotuvės kartais dirba ilgiau, tačiau griežtų darbo laiko taisyklų nėra. Prekyvietės atidaromos ir uždaromos priklausomai nuo vietos ir turistų gausos, dažniausiai jose prekiaujama iki 23.00 val.

Temperatūra

Turkijos temperatūra labai skirtinga įvairiais metų laikais ir skiriasi priklausomai nuo vietovės. Žiemą daugumoje Turkijos vietų temperatūra nepakyla aukščiau 10 laipsnių, o vidutinė temperatūra būna apie 12 laipsnių šilumos. Tuo tarpu vasarą, ypač pietinėje šalies dalyje vyrauja dideli karščiai – šiluma pasiekia net 35 laipsnius.

Saugumas

Ypač saugokitės kišenvagių, o tam tikruose rajonuose (pavyzdžiui, Sultanahmete) ir plėšimų. Nakties metu po tokius rajonus geriau nevaikščioti ar bent jau vengti atokių gatvių. Važiuodami taksi, geriau dėl kainos susitarti iš anksto. Aiškiai susitarkite dėl kainos ir dėl išvykos po Bosforo sąsiaurį su privačius turus siūlančiais asmenimis. Kaip ir visoje centrinėje Turkijoje, Stambule nėra labai lengva susišnekėti angliškai. Pirkdamas suvenyrus, ypač iš smulkių prekiautojų, ypač gerai apžiūrėti pirkinį. Esant galimybei pasirinkti,  kelių dienų siūlomas turistines išvykas iš patikrintų turų operatorių, venkti važiuoti viešaisiais susisiekimo autobusais. Deja, per metus būna apie keliolika pavienių sprogimų, kurie turi teroristinį atspalvį. Savo asmeninius daiktus, pinigus ir brangenybes patariama saugoti viešbučio seifuose, kurie būna kambariuose arba viešbučio registratūroje. Kitais atvejais už prarastus daiktus ir jų saugumą viešbutis neatsako. Pagalbos telefonai Turkijoje - policija – 155; greitoji pagalba – 112.

Pinigai

Turkijos piniginis vienetas - turkiška lyra. Atsiskaityti galima banknotais, lyrų monetomis. Pinigus keičia visi bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos. 1 EUR – 3,23 TRY (2016. vasario mėn.) Labiausiai paplitusios Visa, MasterCard, AmericanExpress kortelės, ne visur priimamos debetinės kortelės Maestro ar Visa Electron. Kartais atsiskaitymas kortelėmis ribojamas: perkant prekių už mažesnę nei nustatyta suma, būtina mokėti grynais.

Arbatpinigiai

Restoranuose ir viešbučiuose paprastai paliekama 10 % nuo sąskaitos sumos. Nešikams, kambarinėms ir autobusų vairuotojams (po ekskursijų) - apie 1 JAV dolerį. Taksi vairuotojams arbatpinigiai nepaliekami, tačiau galima palikti grąžą.

Suvenyrai

Dažnas iš Turkijos grįžtantis poilsiautojas kaip suvenyrą parsiveža kaljaną (vandens pypkę), vario dirbinių (antikvariniai vario gaminiai gali būti labai brangūs). Turkijoje gaminami originalaus dizaino aukso dirbiniai, nors populiarus ir sidabras. Galima įsigyti ir paprasto mėlyno stiklo akį (boncuk), kuri, sakoma, saugo nuo blogio.

  • Papuošalų dėžutės, kurios gaminamos iš medžio ir kaulo, po to inkrustuojamos arba ištapomos.
  • Rankomis austi audeklai, tarp jų – ikat gaminiai (kai medvilnė dažoma audžiant) ir puikūs siuvinėti rankdarbiai.
  • Turkiški saldumynai: chalva, turkiški gardėsiai ir baklava. Turkijos turguose ir turistinėse parduotuvėse galima nusipirkti sveriamų kvapių prieskonių, džiovintų vaisių ir riešutų.
  • Kaljanas.
  • Turkiška akis.
  • Keraminės lėkštės, puodeliai, vazos, arbatos.

 

Lietuvos Respublikos Ambasada

Mahatma Gandi Cad. No. 17/8-9 06700 G.O.P., Ankara, TURKEY

Tel: (009 312) 4470766 Faksas: (009 312) 4470663

El. paštas: amb.tr@urm.lt

Internetinė svetaine: http://tr.mfa.lt