+370 611 31815, +370 670 84213 info@westorient.lt facebook

Turkija – tarp antikos ir osmaniškos prabangos (12 d.)

Data: 2019 04 30 – 05 11

Kaina: 980 EUR + skrydžio bilietas nuo 250 EUR.

Stambulas – Ankara – Tuzo ežeras - Kapadokijos regionas – Derinkuyu - Kaymakli - Gioreme - Avana – Konija – Antalija – Likijos regionas - Olimpos – Myra – Kas – Pinaros - Fetija – Pamukalė – Efesas – Izmiras - Pergamas - Troja

Kelionės išskirtinumai:

  • Išsamus ir kontrastingas kelionės maršrutas atskleidžiantis gamtos, istorijos, kultūros ir religijos perliukus.
  • Kapadokijos, Gioreme slėnio ir Pamukalės paslaptingas ir neįprastas peizažas nepaliks abejingų.
  • Efesas ir Troja - didingos antikos palikimas.
  • Likijos regionas – tai mažų ir jaukių miestelių rojus.
  • Stambulas – slenkstis tarp Europos ir Azijos, užburiantis savo žavesiu.
  • Programoje net šeši įspūdingi UNESCO saugomi miestai ir objektai.
  • 4 vakarienių metu mėgausitės turkų virtuvės ypatumais.

1 diena. Vilnius – Stambulas.

Skrydis į Stambulą. Vykstame į viešbutį. Vakare pasivaikščiosime po Hipodromo aikštę, kuribuvo viena svarbiausių miesto vietų Romos, Bizantijos ir Osmanų imperijos laikais. Manoma, kad stadione tilpdavo iki 100 000 žmonių. Čia vykdavo visuomeniniai renginiai, šventės ir iškilmingos ceremonijos. Pasigrožėsime trimis išlikusiais senovės paminklais: Egipto obelisku, sukurtu 1500m. pr. Kr., šalia kylančia Gyvačių kolona, atplukdyta iš Delfų, ir Konstantino VII Purpurinio kolona, kadaise labai mėgstama osmanų kavalerijos vyrų – jie demonstruodavo savo jėgą laipiodami šia kolona. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Stambulas - Ankara.

Pusryčiai. Tolesnė pažintis su Stambulu. Du garbingiausi Stambulo paminklai – Žydroji mečetė ir Šv. Sofijos soboras – žvelgia vienas į kitą per žaliuojančią aikštę, neoficialiai vadinamą Sultanhameto aikšte (Sultanhamet Meydani). *Šv. Sofijos soboras (Haya Sofia), Šventosios Išminties bažnyčia, yra vienas iš didingiausių pasaulio architektūros paminklų. Daugiau nei 1400 metų jis liudija VI a. Bizantijos sostinės rafinuotumą ir yra padaręs įtaką vėlesnių amžių architektūrai. Milžiniškas pastatas iškilo dviejų ankstesnių bažnyčių vietoje. Osmanai jį pavertė mečete, šiuo laikotarpiu datuojami minaretai, mauzoliejai ir fontanai. Didžiuliam svoriui paremti pastatas daugelį kartų buvo tvirtinamas kontraforsais. Šv. Sofijos interjeras suprojektuotas kaip žemiškas dangaus atvaizdas. Nuostabūs bizantinės dailės kūriniai datuojami IX a. Apžiūrėsime Bazilikos *cisterną (Yerebatan Sarnici) – požeminę vandens saugyklą, gražų Bizantijos inžinerijos pavyzdį, neįprasčiausią miesto vietą. Požeminiai skliautai čia atsirado VI a. Po užkariavimo 100 metų osmanai nežinojo apie rezervuaro buvimą. Jis buvo atrastas pastebėjus, kad žmonės semia vandenį, ir net su žuvimis, nuleidę kibirus pro savo rūsių angas. Mistinis jausmas apima vaikštinėjant kolonų alėjomis, lydint klasikinės muzikos ir varvančio vandens garsų. Mėlynosios mečetės (Sultan Ahmet Camii) pavadinimas siejamas daugiausia su interjerą puošiančiomis žydromis Izniko dekoratyvinėmis plytelėmis – tai vienas garsiausių pasaulyje religinių pastatų. Visad alsuojanti ramybe mečetė įstabiausiai atrodo vakare, kai aplink minaretus suka ratus klykaujantys kirai. Sultonas Achmedas I užsakė pastatyti mečetę Osmanų blėstančios laimės laikais. Projekto didingumas tuo metu sukėlė didelį pasipiktinimą, nes mečetė su šešiais minaretais buvo laikoma šventvagišku mėginimu varžytis su Mekos architektūra. Po pietų išvykstame Ankaros link. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Ankara – Tuzo ežeras - Kapadokija.

Pusryčiai. Šiuolaikinės Turkijos Respublikos sostinė Ankara užima strateginę vietą rytų-vakarų kelyje per Anatolijos stepę. Manoma, kad kadaise čia buvo hetitų miestas. Miesto svečiams į akis krenta įspūdingas modernaus miesto centro ir senamiesčio kontrastas. Platūs medžiais apsodinti bulvarai, žali parkai, dailios ambasados, vyriausybiniai pastatai ir universitetai sudaro naują administracinį centrą, o senojo miesto dalys atrodo nuostabiai paprastos ir tradicinės. Aplankome trečią pagal svarbumą po Luvro muziejaus Paryžiuje ir Britų muziejaus Londone *„Anatolijos civilizacijų“ archeologijos muziejų, kurio eksponatai – nuo paprastų paleolito akmens įrankių iki graikų ir romėnų skulptūrų. Naujojoje miesto dalyje lankome Atatiurko mauzoliejų, didingiausią Ankaros statinį. Šis monumentas pastatytas 1953 m., kuriame pro didingas bronzos duris atsiveria marmuru klota salė su kenotafu, kur valstybės vadovai ir paprastų turkų minios ateina pareikšti pagarbos žymiausiam Turkijos vadovui. Vykstame Kapadokijos regiono link. Atokvėpio minutėlei sustosime prie neįprasto Tuzo ežero. Neįprastas jis didumu, sakoma antras Turkijoje, neįprastas sūrumu, sakoma antras po Negyvosios jūros, neįprastas ir šokiruojančiu vaizdu. Kiek akys užmatovien baltuojantys toliai, vandens nematyti nė lašo, jis po kojomis, apie pora metru druskos klodu. Vasarą ežeras išdžiūsta, tik išsikasus duobutę druskoje gali rasti vandens. Žiemą vandens prisikaupia daugiau ir ežeras tampa vėl panašus į ežerą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

4 diena. Kapadokijos regionas – Derinkuyu - Kaymakli - Gioreme - Avana.

Pusryčiai. Didingas centrinės Anatolijos perlas – tai Kapadokijos regionas, kerintis įspūdingais erozijos paveikto vulkaninio tufo peizažais. Vaiduokliškoje panoramoje dunkso užgesęs ugnikalnis – Erciyeso kalnas (Erciyes Dagi). Metams bėgant vulkaninis tufas dilo ir susidarė savitos formacijos, tarp kurių yra ir kepurėti kūgiški „fėjų kaminai“. Senieji Kapadokijos gyventojai tikėjo, kad tai požeme gyvenančių fėjų kaminai. Kai kurių aukštis iki 40 metrų. Šiame regione būta maždaug 36 požeminių miestų, tačiau atkasti vos keli. Didžiausias jų – *Derinkuyu. Manoma, kad čia gyveno apie 20 000 žmonių. Aštuonių lygių komplekso gylis siekia 60 metrų. Ilgas perėjimo tunelis tikriausiai jungė Derinkuyu su už 10 km esančia panašia „skruzdėlyno“ gyvenviete Kaymakli vietovėje. 1964 m. atrastas antras svarbus požeminių miestas - *Kaymakli. Manoma, kad jame nuo 6 iki 9 a gyveno tūkstančiai žmonių. Čia lankytojams atverti 6 iš 8 buvusių lygių. *Gioreme slėnis - muziejus po atviru dangumi, žavintis puikiomis ankstyvosios krikščionybės bažnyčiomis ir vienuolynais. Daugelį bažnyčių puošia puikios bizantinės freskos. Turkijos vyriausybė pripažino kultūrinę slėnio svarbą, todėl daug urvų buvo restauruota ir konservuota. Drėkinamas upės, dailus, žalumoje skendintis Avanas garsėja keramikos dirbiniais ir tradicijomis, siekiančiomis dar hetitų laikus. Aplankome vieną Avanos keramikos dirbtuvių. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

5 diena. Konija – Antalija.

Pusryčiai. Vykstame į Koniją, kuri įsikūrusi aukštoje atviroje lygumoje Anatolijos stepės viduryje. Senovinis miestas visoje Turkijoje garsėjantis religingais gyventojais ir stipriu islamo mokymu. Miestas glaudžiai susijęs su 13 a Mevleni dervišų sektos, dažniau vadinamais šokančiais dervišais , įkūrėjo Celaleddino Rumi, arba Mevlanos , gyvenimu ir darbais. Rumi plėtojo dvasinės santarvės ir visuotinės meilės filosofiją ir yra laikomas vienu didžiausių islamo pasaulio mistikų. Jis tikėjo, kad muzika ir šokiu galima pasiekti ekstazinę visuotinės meilės būseną. Mevlanos *muziejus įsikūręs senosios dervišų ložės priestate. Čia yra Rumi antkapis, ritualinė salė, eksponuojami memorialiniai daiktai ir manuskriptai. Vykstame Antalijos link. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. Olimpos – Myra – Kas – Pinaros - Fetija.

Pusryčiai. Senovės Likija, 19 nepriklausomų miestų federacija buvo įsikūrusi kalnų rajone tarpdabartinių Fethiye ir Antalijos miestų. Pagal likų tikėjimą buvo labai sureikšmintos laidotuvės, todėl stačiuose uolų šlaituose iškalta šimtai antkapių. Antkapiai tikriausiai atkartojo gyvenamųjų namų architektūrą ir buvo laikomi mirusiųjų namais. Olimpos parkas, užimantis 34 ha ploto, 1972 mbuvo paskelbtas nacionaliniu. Olimpos nacionalinis parkas driekiasi nuo Antalijos pietvakarinėje dalyje esančio Sarisu iki Gelidonya kyšulio. Kultūrinę nacionalinio parko vertę sukuria Olimpos, Phaselis ir Idyros senoviniai miestai, išlikę nuo Pamfilijos ir Likijos laikų. Olimpos nacionalinis parkas gali didžiuotis turtinga biologine įvairove. Čia auga net 865 skirtingų rūšių augalai. Taip pat gyvena retos gyvūnų rūšys: kalno ožiai, imperiniai ereliai, rudosios lūšys, vilkai, įvairūs paukščiai irdrugeliai. Iki Olimpos kalno viršūnės 2007 metaus buvo pastatytas lynų kelias «OlymposTeleferik». 15 minučių kėlimo metu galima stebėti įspūdingą staigių uolėtų kalnų, gražių pušynų,žydros jūros ir didingų kalnų panoramą. Viršutinio sustojimo stotis įrengta tiesiai ant 2365 metrųkalno viršūnės. Tai yra įspūdingas kelių aukštų statinys. Kiekviename iš jų yra laukimo salė, restoranas-terasa, suvenyrų parduotuvė bei apžvalgos aikštelė su teleskopu. Senovinis Miros miestas statytas V a. pr. Kr. Nors kadaise čia stovėjusių medinių pastatų šiais laikais jau nepamatysi, galima grožėtis uolose iškaltomis kapavietėmis bei graikų-romėnų teatru. Legendos apie šv. Mikalojų siejamos su šiuo miesteliu. Nedidukė bizantinė bažnytėlė stulbina architektūros ir nesenai atidengtų senųjų freskų grožiu. Kasas (Kas) buvo pastatytas greta ilgo, siauro pusiasalio virš senovės uostamiesčio Antifelo ir garsėjo kamštiniais ąžuolais. Žavus pajūrio miestelis pilnas gyvybės, krantinėje daug viešbučių ir parduotuvių, kurios pilnos neįprastų, originalių amatininkų prekių. Prie Akdago kalnų įsikūręs nuostabus Pinaros miestas. Nėra panašaus miesto į šį, kuriame atrastumėte šitokių gėrybių: kalnų peizažą, žalius kvapius pušynus, dviejų tūkstantmečių metų alyvmedžius. Likų kalba žodis „pinama“ reiškė „apvali kalva“, nes ir pats miestas pastatytas antkalno su palyginus plokščia viršūne. Savo laiku Pinara buvo laikoma religiniu centru, pastatytu Apolono, Afroditės ir Afinos garbei. Šiandien čia vis dar yra senus laikus liudijantys keleto šventyklų griuvėsiai, daugybė antkapių ir sarkofagų. Žemutinėje miesto dalyje stūkso graikų laikų amfiteatras. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

7 diena. Fetija.

Pusryčiai. Poilsio diena prie jūros arba savarankiškas apylinkių lankymas. Fetija įsikūrusi nepaprastai vaizdingoje įlankoje Mendoso kalno papėdėje, apsuptoje pušynų ir kedrųgiraičių. Šiandieninis Fetijos miestas stovi ant antikinio Likijos miesto Telmeso griuvėsių. Išskirtinis grožis – štai kas vilioja į Fetiją. Nuo kalvos, kur įsikūręs senamiestis su viduramžių tvirtove, atsiveria nuostabus vaizdas į visą įlanką. Jūros platybėse matosi ir 12 salų, tarsi deimantai puošiančių Fetijos pakrantės vandenis. O kurorto krantinė, kur ant bangelių supasi tradiciniai mediniai žvejų laiveliai, kateriai – mėgiama turistų vakarinių pasivaikščiojimų vieta. Šis kurortas skirtas tiems, kas atokiau nuo triukšmingų vietų ieško ramybės bei poilsio, gražios gamtos ir švarios jūros. Apsipirkinėti Fetijoje taip pat labai malonu. Galėsite įsigyti visame pasaulyje vertinamų turkų rankų darbo kilimų, aukso, odos dirbinių, gali būti, mažiausiomis kainomis Turkijoje. Dieną siūlome apsiginklavus fotoaparatu ir gera nuotaika apsižvalgyti po patį miestą, apžiūrėti jo istorines ir kultūrines vertybes. Pietinėje miesto dalyje, ant aukštos kalvos stūkso Viduramžių laikų pilis. Turistus paprastai sudomina seni užrašai ant pilies sienų, nežinia iš kur atsiradusi cisterna ir du akmeniniai antkapiai rytinėje kalvos dalyje. Kur kas daugiau įdomybių esti Fetijos muziejuje, įkurtame pačioje miesto šerdyje. Jame eksponuojami archeologiniai bei etnografiniai įvairių amatų ir meno dirbiniai iš senovės persų, graikų, romėnų, bizantiečių ir osmanų laikų. Beveik visi muziejaus eksponatai rasti Fetijoje ir jos apylinkėse. Saklikentas - „Nematomas miestas“ yra didžiausias ir giliausias Turkijos tarpeklis. Jo ilgis siekia 18 km, gylis – 300 m. tarpeklis toks siauras, kad jo nepasiekia saulės spinduliai, ir upės vandenys net pačiomis karščiausiomis vasaros dienomis lieka lediniai. Tarpeklis aptiktas vietinio piemens palyginti neseniai – prieš 20 metų. Vėliau šis piemuo išsinuomojo čia gabalėlį valstybės žemės ir atidarė kavinę, kurios tradicinis patiekalas – sklindžiai su „Ayran“ padažu. Taigi, pasivaikščioję ir apžiūrėję tarpeklį, galėsite pasistiprinti vietinėje turistų mėgstamoje kavinėje. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

8 diena. Hierapolis - Pamukalė.

Pusryčiai. Vykstame į Hierapolį. Helenizmo laikais Hierapolio karštosios versmės miestą pavertė populiariu SPA kurortu. Šiandien jo griuvėsiai vis dar vilioja lankytojus, kurie atvyksta paplaukioti mineralų prisotintuose baseinuose ir pasigrožėti stulbinančiomis balto travertino terasomis gretimoje Pamukalėje. Hierapolio *nekropolyje, didžiausiose Anatolijos kapinėse (daugiau nei 1200kapų), yra romėnų, helenizmo ir ankstyvosios krikščionybės pilkapių, sarkofagų ir namo pavidalokapų. Hierapolyje gerai matomos senojo miesto gatvės, miesto vartai, agora, vienas puikiausiai išlikusių romėnų amfiteatras, švento kankinio Pilypo mirties ir palaidojimo vieta. *Maudynės Kleopatros mineralinių vandenų baseine. Įspūdingos balto travertino Pamukalės (Pamukkale) terasos nuo seno laikomos viena populiariausių ir daugiausiai fotografuojamų Turkijos įžymybių. Terasos susiformuoja, kai karštų versmių vanduo tekėdamas šlaitais netenka anglies dvideginio ir palieka kalkakmenio nuosėdas. Dėl unikalaus vaizdo šios terasos imtos vadinti „vatos pilimi“. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

9 diena. Efesas – Izmiras.

Pusryčiai. Vysktame į Efesą (Ephesus) vieną didingiausių sugriautų Vakarų pasaulio miestų. Graikai čia miestą pastatė apie 1000 m.pr.Kr., ir netrukus jis išgarsėjo kaip Anatolijos Didžiosios Kibelės garbinimo centras. Šiandien matomą miestą 4 a.pr.Kr įkūrė Aleksandro Didžiojo įpėdinis. Tačiau svarbiausiu Egėjo jūros uostu jis tapo valdant romėnams. Šiuo laikotarpiu datuojama dauguma išlikusių statinių. Kai uostas uždumblėjo, miesto didybė smuko, tačiau jis vaidino reikšmingą vaidmenį plintant krikščionybei. Čia buvo surengti du didieji ankstyvosios Bažnyčios susirinkimai – 431 ir 449 metais. Sakoma, kad greta miesto paskutines gyvenimo dienas praleido šv. Mergelė Marija, o ją globojo iš Patmo salos atvykęs šv. Jonas Evangelistas. Efeso archeologiniame parke išvysime senovines grįstas gatves, šventyklų frontonus, teatrą, Celso biblioteką, agorą, gyvenamuosius namus, fontanus, Heraklio vartus, Hadriano šventyklą, vieno iš pasaulio stebuklų – Artemidės šventyklos – liekanos. Krikščioniškojo Efeso paminklai: VI a. šv. Jono evangelisto bazilika, pastatyta virš šventojo kapo, *Šv. Mergelės Marijos namas – katalikų piligrimų tikslas Turkijoje. Vykstame į Izmirą. Tai trečias pagal dydį Turkijos miestas, skalaujamas skaidrios Egėjo jūros ir dažnai vadinamas liberaliausiu Turkijos miestu, kuriame savo kultūrų pėdsakus per amžius įspaudė daugybė jame gyvenusių ir kūrusių tautų – pradedant graikais ir armėnais, baigiant žydais bei turkais. Šiandien gausiu kultūriniu palikimu pakerinčiame didmiestyje veiklos pagal savo pomėgius gali atrasti kiekvienas lankytojas. Čia ir antikinių šventyklų bei citadelių liekanos, ir romėnų valdymo laikus menanti bažnyčia, ir osmaniško stiliaus mečetės bei kultūros parkas. Izmiras gali pasigirti antru pagal dydį uostu visoje Turkijoje, kuris nusileidžia tik Stambului. Iš jame esančio kruizinių laivų terminalo grožėtis miestu kasdien pabyra turistai iš įvairiausių šalių. Juos čia traukia švelnus klimatas, istorinis paveldas, prabangūs viešbučiai, renginių, parduotuvių ir restoranų gausa. Visa tai mieste sukuria gyvybingą atmosferą, nepaliekančią abejingų. Kordon pakrantė – tai alėja besidriekianti palei jūra. Joje galima ramiai pasivaikščioti, pasivažinėti senovine karieta ar pasėdėti vienoje iš šalia esančių kavinių. Konak aikštė – pagrindinė istorinė miesto aikštė, kurios viduryje puikuojasi iš Osmanų imperijos laikų išlikęs laikrodžio bokštas. Kadifekale tvirtovė – ant tokio paties pavadinimo kalno stovinti pilis - tvirtovė, kuri buvo pradėta statyti dar prieš mūsų erą. Nuo jos atsiveria nuostabūs miesto vaizdai. Nakvynė viešbutyje.

10 diena. Pergamas – Troja.

Pusryčiai. Vykstame į Pergamą. Kalvos viršūnėje virš šiuolaikinio Bergamos miesto išsidėstęs didysis Pergamo akropolis – viena įspūdingiausių Turkijos įžymybių. 8 a.pr.Kr. čia apsigyveno graikai, kurį laiką miestą valdė vienas iš Aleksandro Didžiojo karvedžių. Miestas suklestėjo valdant Pergamiečių dinastijai, tuo metu Pergamonas tapo vienu pagrindinių mokslo centrų antikos pasaulyje. Akropolyje buvo Pergamono altorius – Dzeuso šventykla, dabar eksponuojama Pergamono muziejuje, Berlyne; biblioteka – antra didžiausia (po Aleksandrijos) antikinio pasaulio biblioteka; teatras, su stačiausia auditorija antikos pasaulyje; Trajano šventykla, pastatyta iš marmuro II m. e. a.; Atėnės šventykla, papuošta Epigono skulptūromis; Heronas – altorius, kuriame buvo garbinami Pergamono karaliai. Pergame buvo įsikūręs Asklepionas – vienas iš garsiausių Antikos religinių ir gydymo centrų. Pergamas pasauliui davė mediką ir filosofą Klaudijų Galeną. Aleksandrijoje baigęs mediko studijas grįžęs į Pergamą tampa gladiatorių gydytoju. Gydydamas sužeistuosius stipriai praplečia žinias apie žmogaus anatomiją, vidaus organus, jų funkcijas. Išvyksta į Romą, tačiau dėl nesutarimų su sostinės gydytojais priverstas grįžti. Visgi vėliau jis tampa imperatoriaus Marko Aurelijaus asmeniniu gydytoju. Pergamas pasauliui davė šiuolaikinę knygą, ant pergamento – išdžiovintos gyvulių odos buvo rašomi tekstai kol neatsirado popierius. O ir šiandien pergamentas naudojamas, o būgnų gamyboje netgi sunkiai pakeičiamas. Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus Pergame pradėjo Karlas Humanas 1878 m. Vykstame į Troją. Nedaug kur Turkijoje buvo vykdomi tokie kruopštūs kasinėjimai kaip Trojoje. Istorijos pėdsakų, apimančių laikotarpį maždaug nuo 4000 m.pr.Kr. iki 300 m, buvo rasta devyniuose skirtinguose sluoksniuose. Trojoje sukosi Homero „Iliados“ veiksmas, 13 a. pr.Kr. vyko dešimtmetį trukęs Trojos karas. Dar ir dabar vaizduotę tebekaitina prisiminimai apie Elenos grožį, Achilo jėgą, Hektoro drąsą, Odisėjo išmonę ir kelionės nuotykius. Šiandien Trojos arklys, kuriuo pasinaudoję graikai apgavo ir galutinai nukariavo trojėnus, simbolizuoja klastą. Nakvynė viešbutyje.

11 diena. Stambulas.

Pusryčiai. Vykstame į Stambulą. Atvykus tęsime pažintį su miestu. Svarbiausia Stambulo Siuleimanijės mečetė (Suleymaniye Camii) apvainikuoja jos architektą ir yra deramas paminklas jos steigėjui – Suleimanui Puikiajam. Mečetę supa didžiulis kiemas, o jame kapinės, kuriose palaidotas pats sultonas Suleimanas, jo garsioji žmona Roxelana, jų vaikai ir kiti sultonošeimos nariai. Triukšmingame Didžiajame turguje (Kapalı Çarşı) galėsime įsigyti turkiškų suvenyrų, prieskonių ir kitų gėrybių. Čia po vienu stogu įsikūrė 4000 įvairių skirtingų parduotuvių, dirbtuvių, restoranų ir mečečių! Esant galimybei, *paplaukiosime laivu Bosforo sąsiauriu. Nakvynė viešbutyje.

12 diena. Stambulas - Vilnius.

Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko vykstame į oro uostą. Skrydis Stambulas – Vilnius.

 

Kelionės kaina: 980 EUR + skrydžio bilietas nuo 250 eurų.

Į kelionės kainą įskaičiuota:

  • Pažintinė kelionė mini autobusu pagal programą.
  • Vietinio gido paslaugos.
  • 11 nakvynių 4* viešbučiuose.
  • 11 pusryčių, 4 vakarienės.
  • Lietuviškai kalbančio kelionės vadovo paslaugos.

Į kelionės kainą neįskaičiuota:

  • Lėktuvo Vilnius – Stambulas – Vilnius bilietas (nuo 250 eurų (rankinio bagažo svoris 5 kg,registruoto bagažo svoris – iki 23 kg).
  • (*) pažymėti mokami objektai – apie 80 eurų.
  • Arbatpinigiai vairuotojams ir gidui (apie 30 eurų), mokami kelionės pabaigoje.
  • Draudimas, programoje nepaminėtas maitinimas: pietūs, vakarienės, gėrimai pietų ir vakarienių metu.
  • Miestų turistiniai mokesčiai; asmeninės ir kitos nepaminėtos išlaidos.
  • Priemoka už vienvietį kambarį 250 eurų.

Pastabos:

  • Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas užpapildomą mokestį.
  • Kelionės programa, objektų lankymo tvarka, mokamų objektų skaičius ir kainos gali keistis.
  • Grupės dydis 12 – 14 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina galikeistis.