ETIOPIJA – gentys ir Danakilio žemuma

Data: 2024 01 01 – 16

Kaina: 2750 EUR + skrydžio bilietas nuo 630 EUR.

Kelionės išskirtinumai:

Ortodoksų Kalėdos Lalibeloje – Danakilio žemuma  – 5 gentys

• Pažinsite legendinės karalienės Sabos šalį.
• Grožėsitės Didžiojo Rifo slėnio vaizdais ir uolose iškaltomis bažnyčiomis.
• Kartu su etiopais švęsite ortodoksų Kalėdas.
• Pabuvosite net 5 egzotinėse gentyse.
• Pajausite žemiausio ir karščiausio Afrikos taško – Danakilio žemumos karštį.
• Etiopija  kavos gurmanams – tikras rojus!

1 diena. Skrydis Vilnius – tarpinis miestas – Adis Abeba.

Atskridę į Adis Abebos tarptautinį Bole oro uostą, atlikę migracijos ir muitinės formalumus, vyksime į viešbutį. Nakvynė Addis Abeboje.

2 diena. Adis Abeba.

Pusryčiai. Apžvalginė ekskursija Adis Abeboje, kurios pavadinimas amharų kalba reiškia “naujoji gėlė“. 1886 metais imperatorius Menelikas II įkūrė miestą, išsidėsčiusį 2200 m aukštyje, Entono kalno papėdėje, kuris tapo naująja afrikiečių valstybės sostine. Dabar Adis Abeba yra didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena apie 6 mln. žmonių. Apžiūrėsime Švč.Trejybės katedrą –baroko stiliaus paminklą, lankysimės Nacionaliniame archeologijos muziejuje, kuriame sukaupta didžiulė vertingų radinių kolekcija. Nacionalinio archeologijos muziejaus ekspozicija yra puiki įžanga pažinties pradžiai su kontrastingosios Etiopijos istorija, kultūra, žmonėmis. Miesto panoramą apžvelgsime nuo Entono kalno, pravažiuosime didžiausio Afrikoje Mercato turgaus gatvelėmis. Tai tarsi miestas mieste – su chaotiškomis gatvelėmis, kurios gali šokiruoti, bet tikrai paliks neišdildomą įspūdį. Atsisveikinimo vakarienė restorane, stebint folkloro programą. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Gonderas.

Pusryčiai. Skrydis į Gonderą (skrydžio trukmė 1.30 val.) Gonderas – tai karališkasis Etiopijos miestas, įsikūręs 2000 m aukštyje ir yra apsuptas dar aukštesnių kalnų. Miestas daugelį dešimtmečių buvo Etiopijos meno, literatūros ir mokslo centras. Karališkųjų rūmų kompleksas – tai milžiniškas kompleksas, užimantis net 70 000 kvadratinių metrų plotą, buvo Etiopijos imperijos simbolis XVII – XVIII a.; karališkieji Fasilido baseinai – graži istorinė vieta, skirta imperatoriams – Fasilidui ir Iyasu I.; Debre Berhan Selassie bažnyčia – įspūdingo grožio, neįprastų formų ir neįtikėtinų piešinių bažnyčia. Nakvynė Gondere.

4 diena. Gonderas – Simieno nacionalinis parkas – Gonderas.

Pusryčiai. Važiuosime į šiaurę link Debarko, kur yra įsikūrusi Simieno kalnų nacionalinio parko administracija. Nuo čia pradėsime pažintį su dar vienu UNESCO paveldo objektu – Simieno kalnais. Tai didinga kalnų viršūnių, iškylančių 4500 m virš jūros lygio, grandinė Etiopijos šiaurėje. Šiame parke stūkso aukščiausias Etiopijos ir ketvirtas pagal aukštį Afrikos kalnas – Ras Dašanas (4620m). Vulkanų išsiveržimai ir erozija per daugybę amžių Etiopijos plato sukūrė vieną įspūdingiausių pasaulio kraštovaizdžių – uolas raižo gilūs ir statūs tarpekliai, aukštyn kyla akmeninės viršūnių smailės. Simieno kalnų nacionalinis parkas garsus labai retomis endeminių gyvūnų rūšimis – babuinais gelada, Etiopijos šakalais, Simieno lapėmis ir gazelėmis. Nakvynė Gondere.

5 diena. Bahir Daras – Mėlynojo Nilo kriokliai – Tanos ežeras.

Pusryčiai. Vykstame į Bahir Darą, pakeliui aplankant Mėlynojo Nilo krioklius. Kai Nilo upė patvinusi, ji teka per bazalto slenkstį ir krinta žemyn 46 metrus. Pastačius elektrinę, vandens kiekis stipriai sumažėjo, bet krioklys vis dar verčia nuo skardžio labai įspūdingą vandens kiekį. Mėlynasis Nilas, gimęs šalia Tanos ežero, Chartume susilieja su Baltuoju Nilu, ištekėjusiu iš Viktorijos ežero – taip iš didžiųjų Afrikos ežerų prasideda ilgiausia pasaulio upė. Ekskursija laivu po Tanos ežerą – didžiausią Etiopijoje ir vieną didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje. Į jį įteka keturios upės, o šalia išteka viena – Mėlynasis Nilas. Didžiulis ežeras nėra labai gilus, bet pasižymi milžiniška augalų ir gyvūnų įvairove. Ežere veisiasi krokodilai, yra tikimybė pamatyti ir hipopotamų. Ne mažiau ežeras garsus tuo, kad net 20-tyje jo salų (iš 37) viduramžiais buvo pastatytos unikalios medinės bažnyčios ir vienuolynai. Lankysime 14 a. statytus Ura Kidane Mihret ir Azwa Mariam vienuolynus. Ura Kidane Mihret vienuolynas slepiasi vešliame tropikų miške, o jo gyventojai čia gyvena jau daugiau kaip 600 metų. Apžiūrėsime garsiausią Ura Kidane Mihret vienuolyno bažnyčią su unikalia 16-18a. ikonų kolekcija. Nakvynė Bahir Dare.

6 diena. Bahir Daras – Awramba kaimas – Lalibela.

Pursryčiai. Vykstame į vieną svarbiausių Afrikos piligrimystės vietų – Lalibelos miestą. Pakeliui aplankysime Awramba kaimą. Tai labai mažas kaimelis, kuriame gyvena vos 460 gyventojų. Jis išsiskiria tuo, kad kurtas kaip utopinis miestelis, kuriame vyrauja visiška socialinė ir lyčių lygybė, nėra vienos organizuotos religijos, labai vertinamas mokslas, vyrai ir moterys dirba tuos pačius darbus: vyrai gali šeimininkauti virtuvėje, o moterys dirbti žemės ūkio darbus. Toliau keliausime per nuostabaus grožio kalnus, mėgausimės vaizdais už lango ir stebėsime vietinių gyventojų kasdienį gyvenimą. Pavakarę atvykę į Lalibelą, dalyvausime Kalėdų išvakarių ceremonijoje. Nakvynė viešbutyje Lalibeloje.

7 diena. Lalibela.

Pusryčiai. Anksti ryte dalyvausime Kalėdų ryto ceremonijoje, o po pietų lankysime Lalibelos bažnyčias ir kartu su etiopais švęsime ortodoksų Kalėdas. Lalibela yra Etiopijos krikščionių ortodoksų centras, traukiantis ne tik maldininkus. Iki 12 amžiaus ši vietovė buvo vadinama Roha. 12 amžiuje pervadinta į Lalibelą – imperatoriaus, kurio įsakymu ir atsirado 11 bažnyčių, vardu. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš vientisos uolienos, yra priskiriamos monolitiniams statiniams (Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia). Kai kurios bažnyčios pasislėpusios uolose, kai kurios stovi atvirose vietose. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas. Bene įspūdingiausiai Lalibeloje atrodo Šv.Jurgio bažnyčia – kryžiaus formos, išskaptuota uoloje. Sakoma, kad ant jos yra išlikęs Šv.Jurgio žirgo kanopos antspaudas. Visus, o ypač statybos specialistus, stebina šio projekto mastai. Išskaptuoti tokią bažnyčią ir jos kiemą uoloje, pradedant nuo viršaus buvo titaniškas ir labai ilgas darbas, o juk 13 a. statybininkai turėjo tik kirstukus ir plaktukus. Dėl to Lalibelos kompleksas pelnytai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu ir nuo 1978 metų saugomas UNESCO. Nakvynė Lalibeloje.

8 diena. Mekele.

Pusryčiai. Vykstame į Mekelę, kelionė truks apie 12 val. Kelias vingiuos per nedidelius kaimus ir miestelius, keisis kraštovaizdis, žmonių veidai ir tradiciniai regionų rūbai. Nakvynė Mekelėje.

9 diena. Mekelė – Dallol – Assal druskos ežeras – Mekele.

Pusryčiai. Anksti ryte (5-6 val.) išvykstame link „pasaulio pragaru“ vadinamos vietos – Danakilo žemumos. Tai sunkiai žodžiais apibūdinama vieta! Pragaru ir pačia nesvetingiausia vieta žemėje vadinama vietovė paliks pačius didžiausius įspūdžius kelionėje. Tai pati karščiausia vieta žemėje ir žemiausia visame Afrikos kontinente (116 m. ž.j.l.), bet tuo pačiu turinti daug gamtos stebuklų. Tai vieta, kur nėra jokios civilizacijos ir jai būdingos infrastruktūros: nėra kelių, nėra miestų ir viešbučių. HamedEla kaimas visiškai priklausomas nuo druskos. 500 kaimo gyventojų gyvena kasdami druską pragariškame karštyje. Kas vakarą kupranugarių vilkstinės jų apdirbtus druskos luitus gabena į kaimą, o iš ten toliau į šalies gilumą. Nakvynė Mekelėje.

10 diena. Adis Abeba – Langano ežeras – Šašeminas – Avasa.

Pusryčiai. Skrydis į Adis Abebą (skrydžio trukmė 1.30 val.). Šiandien pradedame pažintį su juodąja Afrika. Sėsime į visureigius ir, pajudėsime į pietus. Mūsų lauks ilgas važiavimas, kuris neturėtų išgąsdinti, nes pakeliui matysime daug besikeičiančių panoramų, kaimų kaimelių ir vietinių gyventojų. Keliausime Didžiojo Rifto slėniu, kuris, prasidėjęs nuo Raudonosios jūros šiaurės pakraščio, nutįsta iki Mozambiko, kirsdamas Eritrėją, Etiopiją, Keniją ir Tanzaniją. Ši zona – tarsi per siūlę plyšęs drabužis – pasižymi didžiausia planetoje laukinės gamtos įvairove. Čia gausu ežerų, karštųjų versmių, gyvena daugybė paukščių. Stabtelėsime prie Langano ežero pasigrožėti čia gyvenančiai marabou ir pelikanais. Analogų neturinti įdomybė Etiopijoje: Šašemino miestelis, kuriame jau beveik pusę amžiaus įsikūrusi tikrųjų rastamanų (rastafari) bendruomenė. Rastafari judėjimas yra dvasinė ideologija , kuri atsirado 1960 metais Jamaikoje. Tai kartais apibūdinama kaip religija, tačiau labiau laikoma gyvenimo būdu leidžiančiu asmenybei atrasti ir pažinti save, skatinančiu suvokti pasaulį kiek kitaip. Rastamanai apsigimę optimistai, amžini maištininkai, itin laisvos ir nesuvaržytos dvasios žmonės. Tipinį rastamaną iškart pažinsi iš ilgų „dredų“, vešliai želiančios barzdos, megztos trispalvės beretės, ir smilkstančios cigaretės. Sekėjai tikėjo, kad visi juodaodžiai į Ameriką buvo atvežti prievarta, tad turi grįžti į Afriką. Etiopijos imperatorius Haillie Selasie I (tikrasis vardas Ras Tafaris) po vizito į Jamaiką leido rastamanams įsikurti Etiopijos žemėse, Šašemino miestelyje. Dabar čia gražiai ir harmoningai gyvena apie 2 tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Garsusis regio muzikos atlikėjas Bobas Marley buvo tarptautiniu Rastafari pranašu. Nakvynė Avasoje.

11 diena. Avasa – Čenča – dorzių gentis Čenča kaime.

Pusryčiai. Lankysime Avasos ežero pakrantėje įsikūrusį žuvies turgų ir didelį parką, kuriame gyvena nesuskaičiuojama galybė draugiškai nusiteikusių bezdžionių, tik ir laukiančių skaunaus kąsnelio. Toliau vyksime link Arba Minčo, kuris yra vartai į Omo slėnį. Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų. Nuo 1980 metų Žemutinis Omo upės slėnis yra saugomas UNESCO. Lankysime aukštikalnėse įsikūrusį dorze genties kaimelį Čenča. Nedidelė gentis garsėja audimo tradicijomis – moterys verpia, vyrai audžia. Visas gyvenimas vyksta trobelėje, kurioje audžiama, gaminamas maistas, išsitenka ir žmonės, ir gyvuliai. Kaimo namai, į dramblius panašių namelių karkasai sumeistrauti iš tvirtų medinių karčių, apipinti bambukais, dengti enset medžių – bananmedžių šeimos augalų (ant kurių bananai neauga) – lapais. Tokie nameliai atlaiko net iki 80 metų, bet pamažu žemėja, nes iš apačios juos nuolat graužia termitai. Gerokai apgraužti visai žemi nameliai naudojami kaip sandėliukai. Dorze genties žmonės dėvi spalvingas plačias mantijas, vadinamas shammas, kurios yra labai populiarios Etiopijoje. Ypač egzotiška yra dorze genties kepama duona iš banalų lapų. Nakvynė Dorze.

12 diena. Arba Minčas – pasiplaukiojimas Čamo ežeru – Jinka.

Pusryčiai. Plauksime Čamo ežeru, stebėdami augmeniją ir ežero gyvūniją. Čamo ežeras garsėja begemotais, vienais didžiausių visame žemyne krokodilais ir didžiaisiais pelikanais. Kiek šių gyventojų pavyks pamatyti, kaskart priklauso ir nuo oro sąlygų. Čia gyvena patys didžiausi krokodilai – milžiniški, lyg iš betono nulieti, tyliai gulintys prie kranto. Nakvynė Jinkoje.

13 diena. Jinka – Mago nacionalinis parkas: mursių gentis – Turmi: hamerių gentis.

Pusryčiai. Išvyka į Mago nacionalinį parką. Pažintis su garsiausia Omo slėnio gentimi – karingaisiais mursiais, įsikūrusiais vienoje labiausiai atsilikusių ir archaiškų gyvenviečių. Šią gentį sudaro apie 6 – 10 tūkstančių žmonių, kurie gyvena netoli Sudano sienos, dalis ypač nutolusiose, sunkiai pasiekiamose teritorijose. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Jie augina gyvulius ir, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, yra klajokliai, todėl migruoja du kartus per metus. Karingųjų mursių kūnus puošia tatuiruotės, žyminčios nukautus priešus ir žvėris, veidus ir kūnus jie dažo baltai. Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais. Turmis – hamerių genties centras. Geriausiai žinomoje gentyje gyvena 15 tūkstančių žmonių. Ši gentis taiki, bet nešiojasi ginklus, kad apsigintų nuo dažnų laukinių žvėrių ir kaimyninių genčių antpuolių. Vyrai prižiūri gyvulius – karves, ožkas ir avis, kurios sausuoju sezonu iškeliauja ganytis į Omo upės slėnį. Moterys beveik visą laiką gyvena vienos. Vyrai iš ganyklų į kaimą sugrįžta tik vienu tikslu – pratęsti giminę, o po to vėl išeina. Hamerių genties žmonės atletiški, jų kūno sudėjimas itin grakštus. Jie yra dailių ir išraiškingų veido bruožų ir garsėja kaip dideli puošeivos. Moterų plaukai supinti į daugybę mažų kasyčių, suteptų molio, pelenų, ir sviesto mišiniu. Kaklas padabintas gausybės kriauklių ir karoliukų vėriniu, rankos ir kojos papuoštos aliuminio apyrankėmis. Hameriai labai mėgsta fotografuotis, laukdami už tai atlygio. Jeigu pasiseks, pamatysime didelę hamerių genties šventę – jaunuolių įšventinimo į vyrus ceremoniją, vadinamą „šokinėjimu per jaučius“ (mokamas papildomas mokestis kaimo bendruomenei). Kai berniukas subręsta ir jo šeima sukaupia pakankamai daug galvijų, kad galėtų susimokėti už nuotaką, ateina laikas įšventinimo į vyrus ceremonijai. Tai didelė šventė, į kurią susirenka giminės ir draugai ne tik iš savo, bet ir aplinkinių kaimų. Nakvynė Turmi.

14 diena. Turmi – Omorate – Konso – Arba Minch.

Pusryčiai. Omorate išsidėstęs ant Omo upės kranto. Persikelsime per upę į dasanech genties gyvenvietę. Ši pusiau klajoklių gentis trapias trobeles ir galvijus nuo laukinių gyvūnų apsaugo spygliuotų augalų “tvoromis”. Kelionė per kalnų vadę link Konso. Lankome Konso gentį, gyvenančią izoliuotame bazaltinių kalvų regione, apsuptame uolėtų šlaitų. 2011 metais Konso gyvenvietė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl išskirtinio kraštovaizdžio, kuris puoselėjamas daugiau nei 400 metų. Į įspūdinguosius Konso kaimus įėjus pro vartus, patenkama į gatvelių, takų, kiemų, ir akligatvių labirintą. Kaimai suskilę į bendruomenes, ir kiekviena iš jų turi po pagrindinę trobelę. Vieta garsėja terasine žemdirbyste, nors žemė sausa ir nederlinga. Patręšę ją gyvulių mėšlu, užaugina visai neblogą sorgų derlių. Kalnų šlaituose taip pat dera javai, pupos, kukurūzai, medvilnė, kavos pupelės. Konso gentis garsėja tradicija – statyti stulpus. Kartos stulpas yra statomas kas 18 metų ir žymi kartos pradžią. Kaimo amžius gali būti apskaičiuotas pagal jame stovinčių stulpų skaičių. Taip pat gentis garsėja totemais – išdrožtomis iš medžio skulptūromis, vadinamomis „waga“, buvo statomos ant buvusių valdovų kapų. Nakvynė Arba Minch.

15 diena. Arba Minch – Tiya – Addia Abeba.

Pusryčiai. Vykstame į Adis Abebą. Pakeliui lankysime UNESCO paveldo objektą – akmenines Tiya stelas – vieną svarbiausių archeologinių objektų Etiopijos teritorijoje. Čia stūkso 36 monolitai, išraižyti dar neiššifruotais paslaptingais senosios kultūros simboliais ir ženklais. Atsisveikinimo vakarienė restorane, stebint folkloro programą. Vėlai vakare pervežimas į oro uostą.

16 diena. Adis Abeba – tarpinis miestas – Vilnius.

Skrydis Adis Abeba –  Vilnius su persėdimu tarpiniame mieste.

Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Kelionės programa, objektų lankymo tvarka, mokamų objektų skaičius ir kainos gali kisti.
• Grupės dydis – 12 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui kelionės kaina gali keistis
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).