IZRAELIS ir JORDANIJA – abipus Jordano upės

Data: 2024 03 02 – 13

Kaina: 1690 EUR + skrydžio bilietas apie 250-300 eur.

Tel Avivas – Džiafa – Cezarėja – Haifa – Akas – Jeruzalė – Betliejus  – Herodionas – Masada – Negyvoji jūra – Jerichas – Wadi Kelt tarpeklis – Tverija – Galilėjos ežeras – Tabcha – Kafarnaumas – Džerašas – Amanas –  Petra – Wadi Rumo dykuma.

Kelionės išskirtinumai:

• Didingoji Cezarėja, menanti romėnišką Izraelio praeitį.
• Haifa ir persiškieji Bahajų sodai.
• Stebuklingosios Negyvosios jūros ypatybės.
• Seniausias pasaulio miestas – Jerichonas.
• Petra – aštuntasis Pasaulio stebuklas.
• Wadi Rumo dykuma – vienas gražiausių pasaulio stebuklų.
• 3 vakarienės.
• 5 naktys viešbutyje Jeruzalės centre.

1 diena. Vilnius – Tel Avivas.

Atskrendame į Izraelį (Israel) kurį krikščionys, žydai ir musulmonai laiko Šventąja Žeme. Sutvarkę įvažiavimo į Izraelį formalumus vykstame ekskursiją po Tel Avivą – vieną didžiausių Izraelio miestų. Tel Avivas, įkurtas kaimyninės Jafos gyventojų tik 1909 m., dabar yra ne tik šalies finansų, ekonomikos ir verslo, bet ir žydų kultūros, mados, prekybos ir pramogų centras. „Baltasis miestas“– 1930-1950 m. statyta Tel Avivo dalis, kuriai būdingi bauhaus stiliaus statiniai – paskelbtas UNESCO pasaulio kultūros paveldu. Tel Avivo priemiestis Džiafa (Jaffo) – seniausias Palestinos miestas, uostas, minimas karaliaus Hiramo pokalbyje su Saliamonu. Tai kultūrų kryžkelės vieta: čia buvo statomabiblinė Nojaus arka, netoli kranto jūroje kyšo neaukštos mitinės graikų Andromedos uolos. Svetingame mieste prie jūros buvo apsistojęs krikščionių apaštalas Petras. Aplankysime senąjį uostą, bokšto laikrodį, Šalom bokštą. Pasivaikščiosime po senamiestį, kuriame dera arabiškos architektūros grožis ir daugybė galerijų, dirbtuvių, rankdarbių parduotuvių bei kavinukių. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Cezarėja – Haifa – Akas.

Pusryčiai. Važiuojame Viduržemio jūros pakrante Cezarėjos link. Cezarėja (Caesarea) – viena svarbiausių archeologinių *vietovių, buvusi Judėjos provincijos sostinė, Erodo Didžiojo miestas prie Viduržemio jūros. Čia Petras pakrikštijo centurioną Kornelijų, laikomą pirmuoju nežydiškos kilmės krikščionimi. Paulius dažnai lankydavosi mieste ir dvejus metus kalėjo. Apžiūrėsime romėnų laikų amfiteatrą, hipodromą.  Vykstame į Haifą – vieną gražiausių rytinės Viduržemio jūros pakrantės miestų, įsikūrusį Karmelio kalno papėdėje prie vaizdingos įlankos. Grožėsimės puikia panorama, atsiveriančia nuo Karmelio kalno, į nuostabaus grožio persiškuosius Bahajų sodus. Vykstame į Aką (Acre) – seną kryžiuočių miestą – uostą. Nors Akas klestėjimą pasiekė Kryžiaus karų laikais, tačiau turi ilgą istoriją ir minimas jau Egipto faraono Tutmozio III sąrašuose. Po kryžininkų pralaimėjimo prie Hatino, Ako uostas be kovos atiteko Saladinui. Tik 1191 m. jau Trečiojo kryžiaus karo metu Ričardas I Liūtaširdis miestą atsiėmė ir jis šimtą metų buvo sumažėjusios kryžininkų valstybės sostine, nes Jeruzalė liko musulmonų rankose. Miestą supa galingi mūrai, atlaikę ir Napoleono apgultį. Reikšmingas kryžininkų laikų paminklas –  *tvirtovė su požemiais,įspūdinga požeminė salė, vadinama Kripta, galėjo būti ordino riterių refektoriumas, kurio skliautus palaiko masyvios 3 m skersmens kolonos. Čia išgirsime Tamplierių ordino istoriją, praeisime slaptuoju siauru 65 m ilgio tuneliu, kuriuo apgulties metu buvo galima pabėgti iš tvirtovės.  Pasivaikščiosime po Ako senamiestį su turkų laikotarpio palikimu. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Tsfatas – Galilėjos ežeras – Tabcha – Kapernaumas.

Pusryčiai. Vykstame į Tsfatą (Safed), žydų mistinio Kabalos tikėjimo centrą. Pasivaikščioję siauromis miesto gatvelėmis, užsukę į vieną ar kitą sinagogą ir pasigrožėję jų interjerais vykstame prie Galilėjos ežero (Yam Kinneret). Jis neturi vieno pavadinimo, o buvo vadinamas įvairių prie jo prisiglaudusių gyvenviečiųvardais. Dažniausiai jis vadinamas Galilėjos jūra arba Tiberiados ežeru. Ežerą maitina šiaurėje į jį įtekanti Jordano upė ir krantuose trykštantys šaltiniai. Jo ilgis 21 km, plotis 11 km, gylis siekia 45 m. Vakarinėje pusėje jį supa Golano ir Galilėjos aukštumos. Ežere gyvena daugybė įvairiausių žuvų, čia sustoja pailsėti pulkai praskrendančių paukščių. Pagaunama įvairių žuvų, tačiau garsiausia – vadinamoji „švento Petro žuvis“. Tabha arba graikiškai Heptapegon „septynių šaltinių“ vietovė, kur manoma Jėzus pamatęs Petrą ir Andriejų, Jokūbą ir Joną, pašaukė juos. Čia įvyko vienas iš Jėzaus padarytų stebuklų – duonos padauginimas. Visai netoli nuo Duonos padauginimo bazilikos, ant ežero kranto stovi Petro Primato bažnyčia. Panorama nuo Palaiminimų kalno pritrenkia vaizdais, spalvomis ir ramybe. Manoma, kad tai kaip tik ta vieta, kur Jėzus pasakė vieną pirmųjų savo pamokslų – Kalno pamokslą. Pažintis su Kapernaumu: Jėzus čia gydė žmones, skaitė pamokslus sinagogoje. Kafarnaume iš kitų pastatų išsiskiria didelė, graži, iš balto kalkakmenio pastatyta *sinagoga. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. Džerašas – Amanas.

Pusryčiai. Vystame Jordanijos pasienio link ir, sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, judame į Džerašą (Jerash) – vieną iš buvusių Dekapolio *miestų, dar vadinamą Rytų Pompėja. Milžiniškas, puikiai išsilaikęs antikinis miestas, antikiniais laikais vadintas Gerasa, buvo vienas svarbiausių regiono miestų. Miestas ypač suklestėjo I a. antroje pusėje – Trajanas nutiesė kelius į miestą, 130 m. čia lankėsi imperatorius Adrianas, kurio apsilankymo garbei pastatyta triumfo arka. Jei likimas bus palankus, išgirsime, kaip amfiteatre groja karališkos gvardijos dūdmaišių orkestras. Toliau vykstame į Amaną (Amman) – Jordanijos Hašimitų Karalystės sostinę, didžiausią karalystės miestą ir pagrindinį ekonomikos ir verslo centrą. Lankysime *Citadelę, ir archeologijos muziejų. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

5 diena.  Petra – Vadi Rumo dykuma.

Pusryčiai. Šiandien mūsų laukia mistinis, nepakartojamas ir unikalus nabatėjų laikais statytas *miestas. Petra buvo nabatėjų genčių, valdžiusių pietinę Jordaniją dar VII a. iki Kristaus, sostinė. Šis nepaprastas turistinis objektas apibūdinamas įvairiausiais epitetais: Rausvoji dykumų legenda, Rožės buveinė, Mirusiųjų karalystė, Spalvingųjų uolų vėrinys…Šie ir kiti apibūdinimai liudija, jog pagrindinė Jordanijos karalystės įžymybė – Petros miestas – yra tikrų tikriausias šedevras, įtrauktas į naujai sudarytą Septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Jus žavės uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius.  Miestas buvo įsikūręs teritorijos, kadaise vadintos Transjordanija, pietuose. Tokia geografinė padėtis leido tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru. Pro Petrą driekėsi Karalių kelias, jungiantis su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Mesopotamija ir Viduržemio jūra. Nabatiečiai pastatė šventyklų dievams garbinti, maldos namų, turgaviečių, du amfiteatrus, čia yra daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių ir kt.  Vykstame dykumos link. Sakoma, jei nematėt Vadi Rumo, nematėt Jordanijos. Dykuma atrodo kaip chameleonas − uolos, kalnai ir smėlis keičia spalvą iš baltos į geltoną, juodą, neįtikėtino spindesio raudoną, kuri vienaip atrodo saulei šviečiant zenite ir visai kitaip auštant ir artėjant saulėlydžiui. Dykuma žavi laukinės gamtos įvairove, retais augalais, gyvūnais ir paukščiais. Vadi Rumo dykuma įspūdinga juodais, ryškiai geltonais ar raudonais atspalviais žėrinčiomis statmenomis uolomis. Tektoniniai lūžiai ir vėjas gludino, skaptavo ir sluoksniavo uolinius luitus, kurie šiandien siekia iki 1854 m aukščio. Šios dykumos vaizdai pabuvo dekoracija kuriant kino filmus „Indiana Džouns ir paskutinis kryžiaus žygis“ bei „Arabijos Lorensas“. Vakarienė ir nakvynė stovyklavietėje Wadi Rumo dykumoje.

6 diena. Vadi Rumo dykuma – Madaba – Nebo kalnas.

Pusryčiai. Dykumą geriausia pažinti turo visureigiais metu – važiuosime grožėtis įspūdingais dykumos vaizdais. Smagiai pasivažinėję džipais, pabendravę su svetingais beduinais vykstame į biblines vietas Jordano upės pakrantėje. Nuo Nebo *kalno (Mount Nebo)  (817 m aukščio) atsiveria nuostabi panorama į Jordano slėnį ir patį seniausią pasaulio miestą Jerichą. Pasak Senojo Testamento, ant Nebo kalno, užkopęs Mozė pažvelgė į Pažadėtąją žemę. Šiame kalne Mozę esą palaidojo pats Dievas, todėl jo kapavietė nėra žinoma. Kalno viršūnėje yra IV a. Mozės bazilikos liekanų, išlikusių grindų mozaikų. Dabar pastatytas naujas statinys, saugantis vertingą paveldą ir varinių gyvačių kryžius, sukurtas italų architekto Giovanni Fantoni (Giovanni Fantoni) 2000 m. Nebo kalną aplankęs popiežius Jonas Paulius II ir greta bazilikos pasodino alyvmedį. Vykstame į mozaikų miestu vadinamą Madabą, garsėjančią bizantinių mozaikų *kolekcija. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

7 diena. Jerichas – Jordano upė – Jeruzalė.

Pusryčiai. Šiandien grįžtame į Izraelį.Vykstame prie Jordano upės, kur buvo Jėzus priėmė krikštą ir vėliau pasitraukė į netoli kalne buvusias olas ir pasninkavo 40 dienų. Nuo VI a. gyvuoja didžiausias slėnyje stačiatikių Kristaus Gundymo vienuolynas. Ekskursija į seniausią pasaulio miestą Jerichą (Jericho). Jerichas yra didžiausia ir vandeningiausia Artimųjų Rytų oazė. Nors Jerichą iš visų pusių supa Judėjos dykuma, pats miestas ir slėnis aplink jį išsiskiria žaluma. Čia gausiai auga palmės, todėl net Senajame Testamente jis pavadintas Palmių miestu.  Šis miestas saugojo Jordano brastas, per kurias Jozuė siuntė savo žvalgus. Stiprūs miesto įtvirtinimai buvo pirmoji rimta kliūtis įsiveržusiems izraelitams. Savo pirmąją pergalę tame krašte Jozuė laimėjo įveikęs Jerichą. Pagrindinė šios vietos įžymybė – *senojo miesto griuvėsiai, esantys rytinėje jo dalyje. Jie mena 10 000 metų iki Kristaus. Čia buvo padaryta daug nuostabių atradimų, rasta neįtikėtinų dalykų. Grįždami į Jeruzalę trumpam sustosime pasigrožėti Judėjos dykumoje esančiu Vadi Keltu – tarpekliu, kuriuo traukdavo kanaaniečių karavanai, šiuo keliu bėgo karalius Dovydas, žygiavo romėnų kohortos. Taip pat ir Jėzus šiuo keliu ėjo į Jeruzalę. Kai kuriose slėnio vietose uolų sienos taip priartėja viena prie kitos, kad saulės spindulys nepasiekia apačioje tekančio, kelių šaltinių maitinamo upelio. Kaip tik čia galima suprati, dėl ko šis vadis buvo pramintas dar ir Mirties slėniu. Kitoje upelio pusėje, ant stačios uolos įsikūręs graikų ortodoksų Šv. Jurgio vienuolynas. Šabo *vakarienė svetingoje žydų šeimoje. Nakvynė viešbutyje. 

8 diena. Jeruzalė.

Pusryčiai. Ekskursija po Jeruzalę (Jerusalem), kurios metu susipažinsime su svarbiausiais krikščioniškais ir judėjiškais paminklais: Jafa vartai – istorinis įėjimas į miestą; Kristaus Kapo bažnyčia – krikščionims svarbiausioje Jeruzalės vietoje – ten, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas, ir prisikėlė – nuolat knibžda lankytojų. Kristaus Kapo (dar vadinamos Prisikėlimo) bažnyčios raktus iki šiol saugo – bei kiekvieną rytą atžingsniuoja vartų atrakinti, kiekvieną vakarą juos vėl užrakina – musulmonų šeimyna. Reikalus bažnyčioje kartu sprendžia graikų ortodoksai, armėnų ortodoksai bei Romos katalikai; mažesnės Sirijos ortodoksų, koptų bei Etiopijos Bažnyčios. Bendrose erdvėse maldos vyksta pagal specialiai sudarytą tvarkaraštį. Šio laikomasi dar nuo 1852-ųmetų, kuomet buvo pasirašytas Šventų Jeruzalės Vietų Status Quo. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje iškilo 4 a., tačiau vėliau ji buvo ne kartą sugriauta ir atstatyta. Kryžiaus, arba Kančių kelias, jungia Jėzaus pasmerkimo mirčiai vietą su jo nukryžiavimo ir prisikėlimo vieta; Getsemanės sodas su Visų Tautų bazilika – vakariniame Alyvų kalno šlaite, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Jeruzalės senamiestį. Tai nepaprastai svarbi krikščionims vieta. Getsemanės sodas minimas visose keturiose Evangelijose kaip Kristaus pamokslų mokiniams, maldų, Judo išdavystės, Kristaus suėmimo vieta. Aštuoni čia augantys alyvmedžiai yra labai seni, teigiama, augę čia ir Kristaus laikais; Marijos kapo bažnyčia – dabartinė šventykla pastatyta XII amžiuje, vietoje, kur stovėjo 326 m. pastatyta medinė bažnytėlė. Bažnyčioje yra laipteliai, vedantys link šv. Juozapo, Marijos vyro, koplyčios, Mergelės Marijos tėvų Joakimo ir Onos kapavietės. Ten pat palaidota Jeruzalės karalienė Melisanda. Nulipus 47 laipteliais dar žemiau nedidelėje kriptoje yra pačios Dievo Motinos kapas. Po jos mirties kūną čia atnešė apaštalai. Pasak katalikų ir ortodoksų mokymo, po kelių dienų atvėrus kapą, kūno ten nebebuvo, tik įkapės ir gėlės. Marija buvo paimta į Dangų su visu kūnu. Tuščią Dievo Motinos sarkofagą galima matyti per stiklą. Siono kalvoje yra biblinio karaliaus Dovydo kapavietė, prie kurios veikia šio karaliaus vardu pavadinta sinagoga. Dovydo kapavietė ilgus amžius buvo įvairių Jeruzalės užkariautojų – kryžiuočių, persų, turkų ir kt. – taikinys, mat legendų teigimu, šioje vietoje buvo paslėpti Pirmosios šventyklos lobiai. Virš karaliaus Dovydo kapavietės išlikusi menė, kurioje paskutinį kartą vakarieniavo Jėzus su savo apaštalais. Šiandien išlikusi Paskutinės vakarienės menė yra ankstyvaisiais viduramžiais perstatyta menė; žydų kvartalas; Hurva sinagoga, Raudų siena arba HaKotel HaMaaravi, esanti Jeruzalėje, yra viena švenčiausių vietų žydams. Raudų sienos plyšeliuose prikaišiota raštelių su žmonių troškimais. Priešais Raudų sieną esanti aikštė yra padalinta į dvi dalis – moterų ir vyrų. Judaizme Raudų siena gerbiama kaip vienintelė išlikusi šventa Šventyklos liekana. Ši vieta žydams tapo vilties, atgimimo simboliu, žydų tautos dvasiniu simboliu, kelionės į šventą vietą tikslu. Tradicinis žydų mokymas sako, kad Raudų sieną pastatė Karalius Dovydas, ir siena atsirado kartu su Pirmąja Šventykla. Nakvynė viešbutyje. 

9 diena. Betliejus – Jeruzalė.

Pusryčiai. Ekskursija į Betliejų (Bethlehem). Izraelio istorijoje šiam miestui teko didelė garbė. Čia gyveno Dovydo prosenelė, varpų rinkėja Ruta, čia gimė Dovydas ir apylinkių lankose ganė tėvo bandas. Dievo įsakymu į Betliejų atvyko Samuelis, sukvietė miesto vyresniuosius aukai ir vietoj Sauliaus aliejumi patepė Dovydo galvą. Taip Betliejus tapo Dovydo miestu. Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Betliejų. Čia gimė kūdikėlis Jėzus. Jėzaus Gimimo bazilikai – apie 1700 metų, ir ji ypač svarbi net trims krikščionybės šakoms: Romos katalikų, graikų ortodoksų ir armėnų bažnyčioms. Patekus į vidų pro mažytį tarytum akmenyje iškirstą įėjimą, atsiveria šimtai ikonų, liturginių dirbinių ir net dalis išlikusios grindų mozaikos. Kristaus gimimo vietą žymi sidabrinė Betliejaus žvaigždė; Pieno grota – manoma, kad tai vieta, kur prieš daugiau nei du tūkstančius metų Marija maitino kūdikėlį Jėzų, kai šeima slėpėsi nuo persekiotojų – Erodo kareivių turėjusių nužudyti visus Betliejaus berniukus, armijos. Marijos pieno lašas nukritęs ant raudonų grotos akmenų ir nuspalvinęs juos baltai. Tad šiandien tikima, jog grotos skliautuose užsilikusios akmens dulkės gerina maitinančių moterų pieno kokybę ir kiekį bei skatina vaisingumą. Toliau tęsiame pažintį su Jeruzale. Susitikimas su šventosios kaligrafijos *meistru. Nakvynė viešbutyje.

10 diena. Masada – Negyvoji jūra.

Pusryčiai. Keliaujame Judėjos dykumos link. Judėjos dykuma – tai kalnuota sritis prie Negyvosios jūros. Klimatas čia toks sausas, kad pergamentas Kumrano olose galėjo išlikti tūkstantmečius. Kartais lyja ir šiose dykynėse, o kai kada ir labai stipriai. Lietus leidžia išgyventi negausiems dykumos augalams ir gyvūnams. Šventajame Rašte svarbios dvi dykumos: Sinajaus, kurioje izraelitams apsireiškė Dievas, ir Judėjos, prie kurios vakarinės ribos iškyla Jeruzalės ir Betliejaus miestai. Žydai nuolat prisimena savo tautos kelionę per dykumą iš Egipto į Pažadėtąją žemę. Jonas Krikštytojas savo veiklą pradėjo būtent Judėjos dykumoje. Pats Jėzus prieš pradėdamas viešąją veiklą taip pat iškeliavo į dykumą ir buvo ten gundomas. Tarp saulės išdegintų Judėjos dykumos kalnų šlaitų yra ypatingas, visiškai nuo kitų uolų atsiskyręs iškyšulys. Statūs šlaitai šią vietą daro praktiškai nepaimama tvirtove. Ta tvirtovė tai Masada – Erodo Didžiojo vasaros *rezidencija ir zelotų pasipriešinimo romėnams vieta. Erodo laikais čia buvo pastatyti didžiuliai prabangūs rūmai su vandens rezervuarais, pirčių kompleksais, sandėliais ir terasomis. Čia Erodas praleisdavo savo poilsio valandas ir gėrėjosi nepaprastu Negyvosios jūros reginiu, Moabo kalnais ir Judėjos kalvomis. Praėjus beveik 75 metams po Erodo mirties, Masada tapo viena iš kraupiausių žydų istorijos arenų, kuomet žydų sikarijų bėgliai įvykdė masinę savižudybę, kadangi po metų trukusios romėnų kariuomenės apgulties pralaimėjimas atrodė neišvengiamas. Šiandien Masada yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra viena svarbiausių lankomų vietų Izraelyje. Vykstame į vieną iš Negyvosios jūros *paplūdimių pasimaudyti. Žemiausias pasaulio taškas – Izraelio vizitinė kortelė. Plūduriavimas Negyvojoje jūroje – tai patyrimas, kurio nepavyktų pakartoti nė viename kitame pasaulio taške. Be to, maždaug 65 kilometrų ilgio Izraelio ir Jordanijos krantus skalaujanti Negyvoji jūra turi didelę istorinę-religinę reikšmę. Tai, kad Negyvoji jūra turi unikalių savybių, pastebėta jau 4 a.pr.m.e. Šią jūrą savo veikaluose mini Aristotelis, Plinijus. Nabatėjai Negyvojoje jūroje surinktą bitumą parduodavo egiptiečiams, kurie jį naudodavo balzamavimui. Negyvoji jūra – žemiausias pasaulyje taškas, telkšantis apie 417 metrų žemiau jūros lygio. Jai suteiktas pavadinimas – tai nuoroda į tai, kad jūroje nėra nė mažiausios gyvybės. Nors Negyvoji jūra vadinama jūra, išties tai yra ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su vandenynu. Jūros vanduo nuolat senka – kiek mažiau nei po 1 metrą kasmet. Negyvosios jūros vandenyje yra daugybė mineralinių druskų: natrio chlorido, kalio, magnio, bromido, kalcio, jodo, geležies ir kt., todėl dažnai turistai iš viso pasaulio prie Negyvosios jūros atvyksta ne tik vedini smalsumo pajausti, ką reiškia „sėdėti ant vandens“ ar nusifotografuoti su laikraščiu rankoje, bet ir tikėdamiesi išsigydyti įvairias odos ligas. Juolab, kad ir saulė per metus čia šviečia 332 dienas. Nakvynė viešbutyje.

11 diena. Jeruzalė. 

Pusryčiai. Savarankiškas Jeruzalės pažinimas. Siūlome aplankyti Izraelio *muziejų – tai vienas žinomiausių pasaulyje dailės bei archeologijos muziejų. Jame yra didžiausia pasaulyje kolekcija, skirta biblinei archeoilogijai. Muziejus buvo įkurtas 1965 metais ir nuo to laiko sukaupė pusės milijono objektų kolekciją, išsiplėtė į kelis pastatus bei Juso supantį parką. Archeologijos sparnas, Meno sparnas, Žydiško meno ir gyvenimo sarnas, Knygos šventovė, Antrosios šventyklos modelis – štai tiek institucijų sudaro šį unikalų muziejų. Holokausto aukų ir didvyrių atminties *muziejų – Yad Vashem. Pavadinimas reiškia „Atmintis ir vardas“.  Tai muziejus, primenantis didelį parką, kuriame daug  paviljonų ir skulptūrinių memorialų. Šios visos kompozicijos ašimi yra Pasaulio Tautų Teisuolių alėja. Dovydo miesto *kompleksas – tai archeologinė vietovė kasinėjama nuo XIX amžiaus vidurio iki šių laikų. Vakarą praleisti galima šurmuliuojančiame, triukšmingame ir garsiame  Mahane Yahuda turguje. Nakvynė viešbutyje.

12 diena. Tel Avivas – Vilnius.

Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko vykstame į Tel Avivo oro uostą.  Skrydis į Vilnių.

Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Ekskursinių objektų lankymo tvarka gali keistis.
• Asmenys, kurių pasuose yra galiojančios arba pasibaigusios Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Libano, Libijos, Irano, Sudano, Jemeno vizos ar spaudai, vadovaujantis Izraelyje galiojančiais teisės aktais, gali būti neįleisti į Izraelio teritoriją. Šiems asmenims iki kelionės pradžios rekomenduojame pasikeisti pasą.
• Minimalus grupės dydis – 16 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).