EGIPTAS

VIENINTELĖ PROGRAMA LIETUVOJE! PASINERKITE Į EGIPTO PASLAPTIS!

Data: 2026 11 16 – 27 (Liko 12 vietų)

Data: 2026 12 01 – 12 (Liko 14 vietų)

Kaina: 2390 EUR + skrydžio bilietas apie 350-550 EUR.

Kairas – Giza – Sakara – Aleksandrija – Asuanas – Filė – Nubių kaimas – Abu Simbelis – Kom Ombas – Edfu – Luksoras – Karnkaas – Vakarų dykuma: Baharijos oazė, Baltoji ir Juodoji dykumos

1 diena. Vilnius – tarpinis miestas – Kairas.

Skrydis į Kairą su persėdimu tarpiniame mieste. Sutvarkę atvykimo formalumus vykstame į viešbutį poilsiui. Nakvynė.

 2 diena. Islamiškasis Kairas.

Pusryčiai. Kairas, kurį dažnai vadina “pasaulio motina” – vienas tankiausiai gyvenamų miestų pasaulyje. Nors jo priemiesčiai nusitęsė į vakarinį Nilo krantą, pagrindinės įdomybės yra rytinėje pakrantėje. Kairo centras išsaugojo dalį XIX a. architektūros. Nilo vėsinamos Geziros ir Rudos salos atrodo ramesnės negu centras, o Kairo senamiesčio romėniškoji ir ankstyvoji krikščioniškoji istorija ankstesnė už pačią sostinę. Islamiškas Kairas – išskirtinė dalis; jo minaretai ir kupolai, turgūs ir gatvelės primena scenas iš „Tūkstančio ir vienos nakties“. Užkariavę Egiptą 641 m. musulmonai pasistatė al Fustato miestą pietiniame dabartinio Kairo pakraštyje. Vėlesnės dinastijos  statėsi savo sostinę, kiekviena tolyn į šiaurės rytus nuo senosios, kol Salah al Dinas ant uolėto kyšulio pasistatydino įspūdingą citadelę Al Qalaa, taip nustatęs sostinės vietą. Mameliukų laikotarpyje buvo pastatyta daugybė mečečių, mauzoliejų ir medresių. Šiandien siaurų, perpildytų islamiškojo Kairo gatvių labirinte verda gyvenimas, mesdamas iššūkį pojūčiams savo nepaprastu vaizdų, garsų bei kvapų ir gyvų praeities šmėstelėjimų mišiniu. Sultono Hassano mečetė viena įdomiausių mieste yra ankstyvosios mameliukų architektūros pavyzdys. Al Rifa mečetėvizuoliai panaši į Hassano, tačiau jas skiria  450 metų laiko skirtumas. Pradėta statyti 1819 metais buvo baigta tik 1912 metais. Statybą rėmė princesė Chušjar, ketinusi ją panaudoti šeimos kapui. Ji tyčia pastatyta pseudo mameliukų stiliumi, pamėgdžiojant to laikotarpio dekorą. Viduje daygybė karališkosios šeimos narių, tarp jų ir paskutiniojo Egipto karaliaus Faruko, antkapių. Čia palaidotas ir paskutinis Irano šachas, 1979 metais radęs prieglobstį Kaire. Ibn Tuluno mečetė yra viena didžiausių ir seniausių šalyje. Jos kiemas po atviru dangumi yra vadinamas „Penktadienio mečete“. Vien iš nedegtų plytų pastatytą mečetę juosia išorinis kiemas, kurio viduje neįprastas sraigtinis minaretas – vienintelis toks Egipte. Khan el Khalili turgus – rytietiška svajonė tapusi realybe. Tai legendinė Kairo vieta, kur kiekvienas ras sau tinkamą prekę ar suvenyrą. Mažose krautuvėlėse žvilga aukso, sidabro, žalvario dirbiniai, o egzotiškų prieskonių kupini maišai pripildo orą pikantiškų kvapų. Dabar, kaip ir prieš šimtmečius, čia užsiimama tradiciniais egiptiečių amatais: audinių dažymu, drožinėjimu ir siuvimu. Šiame turguje galima ne tik apžiūrėti, derėtis, pirkti, bet ir apsilankyti kavinėje „Fishawi“. Pastaruosius 200 metų ji atvira dieną ir naktį, ir yra seniausia Kairo kavinė veidrodinėmis sienomis ir variu dengtais stalais. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Didysis Egipto muziejus (GEM) – Giza – Sakara.

Pusryčiai. Svarbiausias šios dienos objektas – Didysis Egipto muziejus (G.E. M). 2025 metų lapkričio 1 d. pilnai atidarytas muziejus šiandien yra didžiausias ir moderniausias archeologinis muziejus pasaulyje sukurtas tam, kad lankytojai galėtų iš arti pažinti daugiau nei 5 000 metų senumo civilizaciją nauju, interaktyviu ir šiuolaikišku būdu. Tai pats didžiausias muziejus pasaulyje, skirtas vienai civilizacijai. Čia pirmą kartą eksponuojama visa Tutanchamono kolekcija – daugiau nei 5 000 eksponatų! Muziejuje daugiau nei 100 000 artefaktų iš visos Egipto istorijos – nuo faraonų iki graikų-romėnų laikų. Tik įėjus lankytojus pasitinka didinga  11 metrų aukščio Ramzio II statula. Čia rasite specialias sales skirtas Egipto raštui, religijai, kasdieniam gyvenimui ir karališkajai valdžiai. Muziejaus salės tai kelionė į tūkstantmečius gyvusią civilizaciją, kurios istorija atgyja ateities kartoms. Pietūs. Po jų grožėsimės Gizos piramidėmis ir sfinksu – seniausia žinoma monumentine skulptūra, paprastai datuojama 2500 m.pr.Kr. Jis saugo faraonų piramides, šventyklas bei kapus. Piramidės – vieninteliai statiniais, išlikę iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Jokie aplinkos poveikiai nesumažina jų didingumo. Beveik prieš 5000 metų Giza tapo Egipto sostinės Memfio valdovų laidojimo vieta. Mažiau nei per 100 metų senovės egiptiečiai pastatė tris piramidžių kompleksus, kaip antkapinius paminklus savo mirusiems faraonams. Valdovui mirus, jo kūnas būdavo valtimi nuplukdomas i slėnio šventyklą, ten paruošiamas ir grįstu taku gabenamas palaidoti po piramide arba pačioje piramidėje. Pomirtinės šventyklos dar daugelį metų buvo prižiūrimos, žyniai kasdien atnašaudavo aukas mirusiam valdovui-dievui. Artimi valdovo šeimos nariai ir dvariškiai buvo laidojami greta, piramidėse ir akmeniniuose kapuose, vadintuose mastaba, kad galėty dalytis valdovo galia ir po mirties.Vykstame į Sakarą – vieną turtingiausių archeologinių vietovių Egipte. Centrinis  Sakaros nekropolio statinys – Džoserio piramidė dar vadinama Laiptuotoji piramidė, Gizos piramidžių ir visų paskesnių piramidžių prototipas. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. Aleksandrija.

Pusryčiai. Nusidriekusi pajūriu 20 km. Aleksandrija – antras pagal dydį Egipto miestas. Aleksandro Didžiojo įkurtas 332 pr. Kr. miestas išaugo ir varžėsi su Roma, kol IV a. žlugo. XIX a. paša Muchamedas Ali atgaivino Aleksandriją kaip uostą, susiejęs ją su Nilu. Šis suklestėjimas pritraukė tūkstančius europiečių, puoselėjusių dekadentine atmosfera, aprašyta tokių rašytojų kaip Lorensas Darelas, E. M. Forsteris ir Konstantinas Kavafis. Ši era baigėsi XX a. 6-ąjį dešimtmetį užsieniečiams bėgant nuo Nasero revoliucijos. Nedaug liko senosios Aleksandrijos didybės, tačiau dar galima rasti keletą jos klestėjimo laikų pedsakų. Viešbutis „Sofitel Cecil” vienas žymesnių maurų stiliaus viesbučių, aprašytas Lorenso Darelo romane „Aleksandrijos kvartetas”, buvo atidarytas 1929 m., ir, kaip spėjama, pastatytas toje vietoje, kur Kleopatra nusižudė, kai Oktavianas Akcijaus mušyje (31 pr. Kr.) nugalėjo jos laivyną. Il pasaulinio karo metais viešbutį naudojo Anglijos slaptoji tarnyba, o vėliau jame svečiavosi politikai ir rašytojai. Pietūs. Po jų žvalgysimės po  Kaitbėjaus fortą rytų uosto gale. Iš pėsčiųjų alėjos fortas atrodo lyg žaislinė pilis. Žiūrint iš arti tai labai įspūdingas pastatas. Fortą XV a. pastatydino sultonas Kaitbėjus (1468-1496) Faro švyturio vietoje, naudodamas sugriuvusio pastato akmenis. Forte yra nedidelė mečetė – seniausia Aleksandrijoje. Pompėjaus kolona iš raudonojo Asuano granito iškirsta 27 m aukščio buvo pastatyta 297 po Kr. kaip dovana Romos imperatoriui Dioklecianui. Jos cokolyje graikiškai parašyta: „Teisingiausiam iš imperatorių, dieviškajam Aleksandrijos globėjui, nenugalimajam Dioklecianui. Egipto prefektas Postumas” Populiarusis paminklo pavadinimas atėjo iš viduramžių. Keliautojai manė jog čia palaidotas Romos karvedys Pompėjus, žuvęs Egipte 48 pr. Kr. Nakvynė viešbutyje.

5 diena. Asuanas – spalvotasis nubijų kaimas Elefantinos saloje – Filės sala.

Pusryčiai. Vyksitame į oro uostą. Skrydis į Asuaną. Į žemupio pusę nuo Nilo sleksčio stovintis Asuanas – piečiausias Egipto miestas. Šis startegiškai svarbus miestas saugojo pietinę Egipto sieną ir buvo karinių įsiveržimų į Nubiją bei Sudaną bazė. Senovės prekybos kelių tarp Egipto, Afrikos ir Indijos kryžkelėje įsikūręs miestas buvo ir klestinti turgavietė, kurioje prekiauta egzotiškomis prekėmis. Asuanas įsikūręs žavingiausioje Nilo dalyje, kur dykuma prieina prie pat vandens, o upė nusėta salomis. Senoje granito kirtykloje, kiek piečiau Asuano, apžiūrėsime nebaigtą obeliską. Šis milžiniskas obeliskas is Naujosios valstybės laikų. Jei būtų buvęs užbaigtas, jis būtų svėręs net 1197 tonų ir būtų buvęs 41 m aukščio. Iškirtus tris kolonos šonus aptikta, kad akmuo įtrūkęs, tad obeliskas paliktas vienu šonu besijungiantis su pagrindine uoliena. Viešbutis „Sofitel Cataract” buvo mėgiamas pačios Agatos Kristi. Anglų detektyvų rašytoja dalį savo perkamiausio romano „Mirtis ant Nilo” parašė šiame įspūdingame, 1899 m. atsidariusiame maurų stiliaus viešbutyje. Apsuptas nuostabaus parko, su nepakartojamais vaizdais į Nilą ir Elefantinos salą. Tai vienas garsiausių viešbučių Egipte. Jame lankėsi ne vienas žymus žmogus: vokiečių feldmaršalas Romelis, seras Vinstonas Čerčilis ir karalius Farukas. Romantiška Asuano atmosfera gurkšnojant popietės arbatą verandoje ar stebint saulėlydį virš Nilo švelniai apgaubia ir nepaleidžia (esant galimybei, užsuksime). Pietūs. Po jų plauksime į Elefantinos salą, kurioje yra spalvotasis nubių kaimas. Senojoje valstybėje vadinta Yebu (dramblys), Elefantinos sala yra seniausia žinoma apgyvendinta Asuano dalis. Ten susipažinsite su nubių etninės grupės tradicijomis ir gyvenimo būdu. Įdomus faktas, kad beveik kiekviena šeima savo namuose augina krokodilus. Linksmi ir svetingi nubiai mielai juos parodys ir saugiai duos palaikyti. Į Asuano apylinkes ši etninė grupė atvyko kai buvo pastatyta didžioji Asuano užtvanka ir nubių kaimai pietiniame Egipte buvo užlieti. Nilas pasiglemžė ne tik žmonių gyvenamas teritorijas, bet ir grasino paskandinti Filės šventyklą. Kaip Izidės kulto centras, Filės sala buvo svarbi piligriminių kelionių vieta, dar ilgai lankoma ir krikščionybės metais. Sakoma, kad iš Filės Izidė sergėdavo švetąją Bogos salą, vieną mitinių jos vyro Ozyrio palaidojimo vietų. Kolonų juosiamu kiemu patenkama į nuostabiąją Izidės šventyklą. Joje itin dera Ptolemajų ir Romos laikotarpio, egiptiečių ir graikų-romėnų architektūros akcentai. Adriano vartai, ant kurių 394 m. rugpjūčio 24 d. buvo išraižytas paskutinis hieroglifų įrašas. Vakarienė ir nakvynė laive.

6 diena. Abu Simbelis – Kom Ombo.

Labai labai anksti ryte išvykstame grožėtis dar vienu Egipto stebuklu – Abu Simbeliu. Iš vientisos uolos XIII a.pr.Kr. iškalta Abu Simbelio Didžioji Ramzio II šventykla ir mažesnė Hator šventykla – kvapą gniaužiantis reginys. Dižioji šventykla buvo pastatyta Ramzio II garbei. 33 m. aukščio fasadas su keturiomis milžiniškomis soste sėdinčio Ramzio II, dėvinčio dvigubą karūną, statulomis turėjo daryti įspūdį ir bauginti, o interjeras atskleidė dievo ir valdovo sąjungą. Šimtmečiais buvusį palaidotą po smėliu fasadą 1813 m. rado šveicarų tyrinėtojas Žanas-Luisas Burkhardas. XX a. 7-ame  dešimtmetyje, kilus grėsmei, kad Nasero ežeras užlies šventyklas, pagal UNESCO programą jos buvo iškirstos iš kalno ir perkeltos į dirbtinę salą 210 m. toliau ir 65 m. aukščiau jų pirminės padėties. Du kartus per metus, vasario 21 d. ir spalio 21 d., šias skulptūras apšviečia saulės spinduliai dar labiau sustiprinantys viso komplekso didybę. Aplankę Abu Simbelį grįšime į laivą, pietausime ir pradėsime romantišką kelionę Nilu. Egiptas apibūdinamas kaip „Nilo dovana“, nes be tos upės visa šalis būtų bevaisė dykuma.  Dabar per sausringą kraštą driekiasi siaura, žaliuojanti dirbamos žemės juosta. Senovėje upės krantuose klestėjo nuostabi civilizacija, o jos palikta paminklų gausa pavertė Nilo slėnį didžiausiu pasaulyje muziejumi po atviru dangumi. Egipto valstiečiams Nilas yra toks pat svarbus gyvenimo veiksnys, koks jis buvo ūkininkams bei žvejams, pavaizduotiems po slėnį išsimėčiusiuose faraonų antkapiuose. Tūkstančius metų kasmetinis Nilo potvynis nešė į aplinkinę žemę šviežią, trąšų dumblą. Potvyniui atslūgus, valstiečiai iškasdavo drekinimo kanalus, pasodindavo pasėlius ir laukdavo derliaus. Nors XX a. 7-ame dešimtmetyje pastačius Asuano užtvanką metinių potvynių neliko, daugelis Egipto ūkininkų tebegyvena kaimuose, paprastuose nedegtų plytų statiniuose ir dirba brangią derlingą juostą, naudodamiesi tais pačiais ilgaamžiais metodais. Nuo XIX a. keliautojai lanko Nilo slėnį. Dauguma senovės paminklų čia amžius išgulėjo po smėliu ir nuolaužomis, todėl kai kurie stebėtinai gerai išsilaikė. Turistus į šį regioną traukia ne tik didingi monumentai, bet ir pats Nilas. Nilo gamtovaizdį papildo tradicinės feliugos išskirtinai baltomis burėmis, laviruojančios tarp laivų, plaukiojancių aukštyn ir žemyn upe tarp Luksoro bei Asuano. Turistai plūsta į Nilo slenį, norėdami pajusti gyvąją istoriją, išlikusią šios didingos upės – Egipto gyvybės versmės – krantuose. Lėtai laivui plaukiant galėsite stebėti vietinių gyvenimą iš arti, grožėtis Nilo augmeniją, būsite pasveikinti pakrante bėgiojančių vaikų, o vakarais nuotaiką dar labiau praskaidrins skambi egiptietiška muzika ir šokiai. Tumpas išsilaipinimas Kom Ombo tam, kad apžiūrėtume dviems dievams Horui ir Sobekui skirtą šventyklą. Manoma, kad po šventykla esančiuose koridoriuose buvo laikomi krokodilai. Juk ir pats dievas Sobekas vaizduojamas su krokodilo galva, o korodilų mumijos rastos netoliese esančiose kapinės šiandien ekspnuojamos Kairo muziejuje. Vakarienė ir nakvynė laive.

7 diena.  Edfu – Esna – Luksoras – šviesų šou Karnake.

Pusryčiai. Rytas Edfu prasidės anksti ir jis padovanos nepamirštamą susitikimą su dievu Horu. Edfu šventykla, plačiai žinoma kaip Horo šventykla, beveik du tūkstančius metų buvo palaidota po smėliu ir dumblu, yra didžiausia ir geriausiai išsilaikiusi Ptolemajų šventykla Egipte. Joje išlikę seniausių mitų tekstai, reljefų vaizduojančių šventyklos įkūrimą ir sandarą. Daugybė tekstų apie kasdienines apeigas, šventes ir jų datas, įvairių šventikų pareigas netgi kiekvienos menės matmenis, jos pavadinimą ir paskirtį. Ši šventykla buvo pradėta statyti 237 m. pr. m. e. valdant Ptolemėjui III buvo užbaigta Ptolemėjo XIII, tad statyba truko 180 metų. Įsivaizduokite nuostabų šventyklų kompleksą, stovintį beveik nepaliestą šimtmečius, o jo sienas puošia ryškios akmenyje išgraviruotos istorijos. Tai ne fantazija; tai Edfu šventykla! Prieš jus atsivers didžiulis kiemas, apjuostas aukštomis kolonomis, puoštomis įmantriais gėlių ornamentais. Čia sienos atgyja su hieroglifiniais užrašais ir spalvingais paveikslais, vaizduojančiais religines ceremonijas ir mitus, susijusius su Horu. Įsivaizduokite save kaip šių senovinių istorijų iššifruotoją! Po ekskursijos grįšime į laivą, pietausime ir tęsime kelionę Nilu. Laivas lėtai artės prie Esnos šliuzų. Juos praplaukę pasieksime Luksorą.  Sutemus vyksime į garso ir šviesos šou, kurio metu Karnako akmenys staiga sušvis spalvomis, o milžiniški stulpai ir statulos nusidažys ryškiomis šviesomis. Pasivaikščiosime po šventyklą, klausydamiesi senovės faraonų pasakojimų apie Tėbų iškilimą, šios didžiulės šventovės sukūrimą ir jos valdymo paslaptis. Įtaigi muzika, poetiškas pasakojimas ir dramatiškas apšvietimas paverčia Karnaką gyva istorijos scena (anglų k.) Vakarienė ir nakvynė laive.

8 diena. Karalių slėnis – Karnakas – Luksoras  – Kairas.

Pusryčiai. Karalių slėnyje esančios karališkosios kapavietės datuojamos XV-X ap.pr.Kr. Čia rasta 63 kapai. Senovės Egipte valdovų laidotuvėms nebuvo gailima nei laiko, nei lėšų. Todėl šie unikalūs kapai yra kruopštaus darbo, pagarbos, didybės ir dieviškumo simboliai. Juos įrengiant ištisus mėnesius dirbo vietos meistrai. O šiandien mes galime džiaugtis ir stebėtis sutvarkytomis ir smalsiems turistams paruoštomis ir atvertomis kapavietėmis. Įrengdami kapus Tėbų kalvų gilumoje faraonai, pradedant Tutmoziu I, tikėjosi sukliudyti plėšikams vogti neįkainojamus turtus, palaidotus drauge su jais. Tačiau tai kapų neapsaugojo. Nors ir slepiami, visi kapai buvo išplėšti, išskyrus Jujos ir Tujos bei Tutanchamono kapą, Horvardo Karterio rastą 1922 m. su nepaliestomis brangenybėmis. Jos šiandiens eksponuojamos Didžiajame Egipto muziejuje. Lobių nebėra, bet statiniai išliko: kapų kameros ir koridoriai, išpuošti simbiliniais kelionės požemio karalystėje vaizdais ir ritualiniais paveikslais, turinčiais padėti faraonams pomirtiniame gyvenime. Kalnų fone iš dalies uolose iškirsta Hačepsutės šventykla – kvapą gniaužiantis statinys. Faraonės architekto, patarėjo ir kariuomenės vado Senenmuto suprojektuotas monumentalus statinys įspūdingomis terasomis kyla iš lygios dykumos ir atrodo itin didingai. Šventykloje gausu unikalių bareljefų vaizduojančių Hačepsutės gimimą ir jos prekybinę ekspediciją į Punto šalį. Memnono kolosai – tai į 18 m. aukštį iškilusios dvi sėdinčio Amenchotepo III statulos. Pietūs, o po jų vyksime į Karnaką. Po Gizos piramidžių, Karnakas – svarbiausias Egipto faraonų laikotarpio architektūros statinys. Daugelį metų vykdomi kasinėjimai pamažu atskleidė originalų šventyklų kompleksą. Jis pastatytas per 1300 metų laikotarpį ir užima didžiulį plotą. Be milžiniškos Amono šventyklos, 40 hektarų teritorijoje sutelkta įspūdinga daugybė šventyklų, koplyčių, pilonų ir obeliskų. Jus tikrai pakerės šis grandiozinis statinys, kuri dirbo 80 000 žmonių: darbininkai, sargai, žyniai ir tarnai. Daugiau nei 1000 metų šventykla slypėjo užnešta smėlio, kol archelogai žingsnis po žingsnio atvėrė visą jos grožį. Vykstame į oro uostą. Skrydis į Kairą. Nakvynė viešbutyje.

9 diena.  Krikščioniškas Kairas.

Pusryčiai. Šiandien susipažinsime su krikščioniškuoju Kairu. Kelis šimtmečius po senųjų faraonų religijų nunykimo iki islamo įsiskverbimo Egiptas buvo daugiausia krikščioniškas kraštas. Vienoje Kairo senamiesčio dalyje yra Egipto krikščionybės tvirtovė, vadinama koptų Kairu, ir daug istorinių bažnyčių. Koptų Kairas tai teritorija su siaurų gatvelių labirintu. Tarp jų rasime Kabančią bažnyčią – vieną gražiausių su nuostabiu interjeru, dramblio kaulu inksrustuotomis petvaromis ir dailiai raižyta marmurine sakykla. Laisvas laikas mieste. Nakvynė viešbutyje.

10 diena.  Vakarų dykuma: Baharijos oazė, Juodoji ir Baltoji dykumos.

Pusryčiai. Anksti ryte išvykstame į Baharijos oazę, esančią už 360 km į vakarus (apie 4 val. kelio). Didžiulė Egipto Vakarų dykuma išsidriekusi beveik 3 mln.km2 plote nuo Nilo vakarų kranto iki Libijos ir nuo Sudano link Viduržemio jūros. Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur keliautojai gali patirti visiškos vienumos jausmą. Atvykus – pietūs stovykloje, po to kelionė džipais į Juodąją dykumą. Sustosime mažame beduinų kaimelyje El Hez, pailsėsime prie karštųjų versmių. Vėliau vyksime prie Kristalų kalno ir į įspūdingą El Agabat slėnį, o vakare atvyksime į Baltąją dykumą stebėti nuostabaus saulėlydžio. Baltoji dykuma – tai dramatiškas, akinantis kreidos peizažas Vakarų Egipte, pelnytai laikomas vienu iš įspūdingiausių šalies gamtos stebuklų. Tarp Nilo deltos slėnio ir Libijos sienos esanti Baltoji dykuma užima apie 3010 kvadratinių kilometrų teritoriją į vakarus nuo Farafros oazės. Atvykus apima jausmas, kad patekai į kitą planetą – vietą, kur viešpatauja ramybė ir žmogus susilieja su gamta, nepaliesta šiuolaikinio gyvenimo. Egipto Baltoji dykuma – unikalus ir nuostabus kraštovaizdis. Tai teritorija, sudaryta iš baltos kreidos uolienų, susiformavusių per tūkstantmečius dėl vėjo ir smėlio erozijos. Čia taip pat yra urvų, kuriuos senovės egiptiečiai naudojo kaip būstus. Baltoji dykuma susiformavo prieš milijonus metų, kai išdžiuvo Sacharos jūra, palikdama kalcio karbonato nuosėdas, kurios vėliau virto klintimis. Šias uolienas toliau formavo vėjo erozija ir kiti gamtos reiškiniai, retkarčiais pasitaikančios liūtys bei trumpalaikiai potvyniai. Be to, šiame regione gausu nuosėdinių sluoksnių, todėl čia galima rasti daugybę fosilijų – augalų ir gyvūnų liekanų, kurioms tūkstančiai ar net milijonai metų! Be geologinių stebuklų, ši milžiniška teritorija slepia ir daugybę kultūrinių vietų – šventyklas, skirtas dievams Horui, Sobekui ir Izei, faraonų kapus, taip pat raižinius, vaizduojančius Egipto mitologijos scenas. „TripAdvisor“ išrinko Baltosios dykumos rezervatą, esantį Farafros oazėje pirmąja vieta tarp unikaliausių ir neįprasčiausių turistinių vietų pasaulyje. Baltos dykumos smėlis yra stebėtinai baltas, o naktį jis atrodo kaip Afrikos karštyje netirpstantys sniegynai. Vakarienė prie laužo, beduinų paruošta arbata ir nakvynė palapinėse.

11 diena.  Baltoji dykuma – Kairas.

Pusryčiai. Toliau tęsime pažintį su Baltąja dykuma. Kristalo kalnai – tai tikrų tikriausi kristalo kalnai, o ne tik pavadinimas. Pasigrožėję jais pradėsime ilgą kelionę link Kairo, grožėdamiesi dykumos lobiais, smėlio kopų platybėmis, užburiančiame kraštovaizdyje kur ne kur išsibarsčiusiomis oazėmis. Nakvynė viešbutyje.

12 diena.  Kairas – tarpinis miestas – Vilnius.

Pusryčiai. Vykstame į oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu tarpiniame mieste.

Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Kai kurių lankomų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
• Ekskursinių objektų lankymo tvarka gali keistis.
• Minimalus grupės dydis – 16 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai, vyriausybės sprendimai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).