ISPANIJA – šiaurės kontrastai

Data: 2023 06 15 – 22

Kaina: 1150 EUR + skrydžio bilietas nuo 250 EUR.

Bilbao – Picos de Europa – Oviedas – Cudillero – Santjago de Kompostelas – Cabo Fisterra – Kambados – O Grave – Astorga – Burgos – Logroja – La Rioja – San Sebastianas

Kelionės išskirtinumai:

• Keliausite po Bakijos, Astūrijos ir Galisijos regionus, kurie garsėja paslaptimis ir kontrastais.
• Keltai ir sidras, legendos apie raganas ir burtininkes – tai kas stebina šiame krašte.
• Grožėsitės nuostabia šiaurės Ispanijos pakrante ragaudami austres ir midijas.
• Nukeliausite į piligrimų miestą Santiago de Kompostelą.
• Gomurį ir skrandį malonins geras maistas ir puikus vynas, įskaičiuoti 2 tradiciniai pietūs.

1 diena. Vilnius-tarpinis Europos miestas-Bilbao.

Skrydis į Bilbao su persėdimu tarpiniame Europos mieste. Baskijoje žalios kalvos susitinka su Atlanto paplūdimiais, paslaptingos kilmės senos tautos žemėje, kuri buvo buvo galinga viduramžių karalystė. Vakariniai Pirėnų kalnai sudaro gražią kraštovaizdžio dalį, o Riojos vyndariai gamina vienus geriausių Ispanijos vynų. Baskai – lyg atskira rasė. Jie niekad neleis Jums pamiršti, kad jų kultūra skiriasi nuo Ispanijos kultūros. Baskų kilmė yra apipinta legendomis, o pagal skirtingas teorijas jų protėviais galėjo būti keltai, turkai, totoriai ar vokiečiai, pagal kalbos kilmę – netgi graikai. Patys baskai teigia, kad jie yra tikrieji europiečiai, gyvenę šiame žemyne anksčiau nei bet kuri kita tauta. Jie didžiuojasi savo unikalia kalba euskera, negimininga jokiai kitai kalbai, kuria rašomos iškabos, taip pat keletas miestų turi po du pavadinimus. Pamplona geriausiai žinoma dėl nutrūktagalviškos bulių bėgimo fiestos liepos mėnesį. Vyndarių ir vyninių kraštas Rioja garsėja puikiu vynu ir į tolį besidriekiančiais vynuogynas. Čia yra gurmanų rojus, kuriame puikiai jausis tiek mažai apie maistą išmanantis keliautojas, tiek aukščiausio lygio restoranų ekspertas.Baskai save laiko geriausiais kulinarais pasaulyje. Ir tai yra visai ne iš piršto laužtas teiginys, iš tiesų maisto kultūra ir baskiškas identitetas yra glaudžiai susiję. Biskajos įlankos pakrantėje įsikūręs Bilbao miestas, tarsi neatrastas perlas. Casco Viejo – taip vadinamas Bilbao senamiestis sugausybe dailių gatvelių, barų, restoranų ir parduotuvėlių. Senamiesčio centrą puošia gotikinė Santjago katedra, pastatyta XIV amžiuje. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Bilbao – Picos de Europa.

Pusryčiai. Museo Guggenheim Bilbao – tai visame pasaulyje garsus ir puikiai kritikų įvertintas, modernaus meno muziejus*, kuris vos tik 1997 metais atvėręs savo duris, sužavėjo visus savo įspūdinga architektūrine forma. Pastato forma sukelia įvairius jausmus – vieniems konstrukcijos primena laivą, o kitiems gėlę. Apsilankę muziejuje galėsite pamatyti impresionistų darbus, futuristų tapybą, skulptūras, o taip pat meno kūrinių ir iš kitų pasaulio muziejų. Šis įspūdingas pastatas iš akmens, stiklo ir titano, atsispindintis šalia tekančioje Nerviono upėje, Baskų krašto valdžiai kainavo daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių. 2005 metais Vanity Fair žurnalas apklausė 52 ekspertus, kurie nusprendė, kad šis Bilbao pastatas yra įtakingiausias architektūrinis statinys nuo 1980 metų. O 2007 metais konkurse, kuriame Ispanijos gyventojai rinko įdomiausius šalies monumentus, Guggenheim muziejus buvo paskelbtas vienu iš 12 Ispanijos lobių. Vykstame Astūrijos link. Picos de Europa kalnagūbris įspūdingai iškyla virš Asturijos ir Kantabrijos kraštovaizdžio. Šiuos gražius kalnus „Europos viršūkalnėmis“ pavadino grižtantys namo jūreiviai, kuriems dažnai tai būdavo pirmasis tėvynės ženklas. Dabar čia didžiausias Europos nacionalinis parkas, einantis per tris sritis – Astūriją, Kantabriją, Kastiliją ir Leoną. Jo kraštovaizdis labai įvairus – vienur stačias uolas kerta vingiuoti tarpekliai, kitur derlinguose slėniuose klesti sodai, pieno fermos. Kalnų smailios viršūnės vilioja alpinistus ir žygeivius. Nacionalinio parko teritorijoje galima pamatyti daugybę civilizacijos nesugadintų kaimų. Pasivaikščiosime žaliais kalnų kloniais, užeisime į kaimą pas vietinius gyventojus, pamatysime kaip gaminamas žymus Cabrales sūris ir Astūrijos sidras, papietausime. Kelionė link Oviedo. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Oviedas – Cudillero – Santjago de Kompostelas.

Pusryčiai. Asturija didžiuojasi atsispyrusi maurų įsiveržimui. Manoma, kad Ispanijos rekonkista prasidejo 718 m. kai krikščionys nugalėjo maurų pajėgas Picos de Euopa kalnuose prie Covadongos. Krikščioniška Astūrijos karalystė buvo įkurta VIII a. Per jos trumpą gyvavimą aplink sostinę Oviedo buvo pastatyta daug bažnyčių. Čia prasideda senovinis piligriminis Santjago kelias, Camino Primitivo, einantis per atšiauriausius regiono kalnus. Žavinguose, civilizacijos nesugadintuose Astūrijos kaimeliuose gaminamas sidras, kalbama keista bable tarme ir žmonės niekur neskuba. Oviedas – nuostabi Asturijos kunigaikštystės sostinė – žavus senovinis miestelis, išsiskiriantis žaluma  ir VIII-IX amžiaus romaninės architektūros perliukais. Viduramžių miesto branduolys – įspūdinga Plaza Alfonso II, kurią supa daug senų gražių pastatų. Aikštėje stovi liepsnotosios gotikos katedra su aukštu bokštu ir asimetrišku fasadu. Jos viduje – Astūrijos karalių kapai ir didinga XVI a. altoriaus užtvara. Didžiausia katedros brangenybė – Camara Santa –restauruota IX a. koplyčia* su Kristaus ir apaštalų skulptūromis. Pakilę į kalną aplankysime Santa Maria del Naranco bažnyčią, kuri buvo pastatyta IX a. kaip karaliaus Ramoro I vasaros rūmai. Tai vienas gražiausių ikiromaninės architektūros pavyzdžių įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Astūrijos pakrantė turtinga ne tik nuostabiomis panoramomis bet ir žaviais autentiškais miesteliais ir kaimais. Vienas tokių – Cudillero. Šis spalvingas žvejų kaimelis, esantis Costa Verdo pakrantėje yra laiko nepaliestas ir labai autentiškas. Jo namai, dažyti daugybe skirtingų spalvų, kopia į kalną virš jūros. Kiek palipėję į kalną, galėsite pasigrožėti nuostabiais vaizdais ar prisėdę vienaje iš daugelio kavinių ir jūros gėrybių užeigų, mėgautis ramybe skanaujant gurmaniškus patiekalus. Vykstame Galisijos link. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. Satjago de Kompostela – Cabo Fisterra.

Pusryčiai. Galisiją vadina žaliuoju Ispanijos perlu arba tūkstančio upių šalimi, nes čia yra apie tūkstantį upių ir upelių. Galisija turi pačią ilgiausią pakrantės juostą Ispanijoje su jai priklausančiomis salomis. Dėl šito fakto tiek ekonominis, tiek kultūrinis gyvenimas Galisijoje visą laiką buvo susijęs su jūra. Galisija yra vadinamoji finisterre (lot. žemės kraštas). Europos keltai ir jų šamanai traukdavo į tą žemės kraštą, kad atliktų savo religines mirties apeigas dar apie 2000 m. prieš Kristų. Legenda mini, kad dabartiniame Santjago de Kompostelos mieste atrasti šventojo Jokūbo palaikai ir dėl to jis paskelbtas viso Iberijos pusiasalio globėju. Iš karto po palaikų atradimo, čia ėmė traukti piligrimai iš visų pusiasalio karalysčių. Pirmuoju piligrimu taip karalius Alfonsas el Casto, kuris 813 metais iš Oviedo miesto atvyko prie rastų palaikų. Galisija turi net 4 UNESCO paveldo objektus. Į šį sąrašą įtrauktas ir Santjago de Kompostelos senamiestis ir katedra. Viduramžiais Santjago de Kompostela buvo trečia svarbiausia krikščionių piligrimų vieta po Jeruzalės ir Romos. Šv. Jokūbo katedra XI-XIII a. iškilo ant ankstsnės IX a. bažnyčios pamatų. Tai  viena svarbiausių krikščioniškų šventovių, kurios barokiniai bokštai stiebiasi į dangų. Aikštė priešais bažnyčią visada pilna piligrimų – pėsčiųjų, su dviračiais, belaukiančių su gėlėmis, pavargusių, bet laimingų.  Iškilmingos piligrimų Mišios vyksta kasdien 12 val. Galbūt pasiseks pamatyti besidarbuojantį botafumeirio – piligrimų pasmilkymą milžinišku smilkytuvu (botafumeiro), kurį įsiūbuoja aštuoni vyrai. Sakoma, kad Santiago katedros smilkytuvas yra didžiausias katalikų pasaulyje. Kriptoje po pagrindiniu altoriumi palaidoti šv. Jokūbas ir dar du apaštalai. Po pietų vyksime į Cabo Fisterra – „žemės pabaiga“ – taip vadinamą tolimiausią Galisijos tašką prie Atlanto vandenyno. Iki Amerikos atradimo buvo tikima, kad šioje vietoje baigėsi žemė. Ten pasibaigia ir piligrimų kelias. Tradiciškai piligrimai palieka senus apdarus ir suplyšusius batus, arba bent akmenėlį prie ten pastatyto kryžiaus. Pažvelgus į atsivėrusias vandenyno erdves, dažnai suvokiama ir viso kelio prasmė. Visa pakrantė iki Fisterros kažkada buvo praminta „Mirties krantu“, nes čia nuo seno per audras pražudavo daug laivų. Tačiau didingos pakrantės uolos ir nuostabūs saulėlydžiai vilioja ne tik piligrimus, bet ir turistus užbaigti kelionę žemės pakraštyje. Nakvynė viešbutyje.

5 diena. Kambados – O Grave.

Pusryčiai. Šią dieną skirsime lengvam poilsiui grožintis Galisijos pakrantės įlankomis, kurios čia vadinamos rijomis, susiformavusiomis išdžiūvusių upių šakose. Žemutinės rijos garsėja midijomis, todėl kad čia, kur susimaišo vandenyno ir upės vanduo, labai palankios sąlygos joms veisti. Ispanija yra antras pagal dydį pasaulyje midijų eksportuotojas po Kinijos. Galisijoje išauginama 95 proc. visų Ispanijos midijų“. Kambados miestelyje žaviai dera didinga rūmų architektūra su žvejų namukais, akmenimis grįstos gatvės ir centrinė aikštė apsupta senovinių namų.  Miestelis garsėja baltuoju vynu, kuris žinomas „Rias Baixas“ pavadinimu. O Grave miestelyje mūsų lauks katamaranas, kuriuo *plauksime grožėtis pakrante ir degustuoti moliuskų. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. Astorga – Burgas.

Pusryčiai. Plinijus Senasis Astorgą pavadino „urbis magnifica“ (nuostabusis miestas). Romėnų laikais tai buvo strateginis punktas Via de la Plata (Sidabriniame kelyje), romėnų kelyje, jungiančiame Andalūziją su šiaurės vakarų Ispanija. Vėliau jis tapo piligrimų maršruto į Santjago de Kompostelą stotimi. Virš pylimų aukštutiniame mieste iškilę dvi pagrindinės Astorgos įžymybės – katedra ir Palacio Episcopal. Katedra buvo statoma XV-XVIII a., todėl joje įvairių architektūros stilių samplaika. Prieš katedrą lyg pasakų pilis su daugybe bokštelių ir pseudo gotikiniais laiptais stūkso Palacio Espicopal – vyskupija – XIX a. pabaigos architekto modernisto Antonio Gaudi kūrinys. Ji buvo pastatyta gaisrui visiškai sunaikinus buvusį pastatą. Keista vyskupijos išvaizda ir milžinisška kaina taip įbaugino vyskupiją, kad joje negyveno nė vienas vyskupas. Dabar čia viduramžių religinio meno muziejus. Astorga – pagrindinis maragatos, nežinomos kilmės etninės grupės, centras. Manoma, kad maragatos kilę iš VIII a. berberų įsibrovėlių. Kurdami šeimas tik tarpusavyje, jie įstengė išlaikyti savo papročius ir išlikti atsiskyrę nuo visuomenės. Kastilijos lopšiu vadinamas Burgas, įkurtas 884 m., suvaidino svarbų vaidmenį Ispanijos istorijoje. Miestas kaip ir daugelis Kastilijos miestų, klestėjo iš vilnos prekybos ir panaudojo savo turtus meno ir architektūros kūriniams, kurie šiandien puošia miestą. Vienas tokių įspūdingų statinių – Burgaso katedra, trečia pagal dydį bažnyčia Ispanijoje. Katedra buvo statoma tris šimtmečius, jos statyboje dalyvavo daug žymiausių Europos architektų ir dailininkų. Nakvynė viešbutyje.

7 diena. Logrono – Rioja – San Sebastianas –Bilbao.

Pusryčiai. Prestiziškiausias Ispanijos vyno rajonas Rioja geriausiai žinomas raudonaisiais vynais, kurie brandinami, kol įgauna išskirtinį vanilės skonį. Galbūt šiandien išsipildys svajonė – būti ūkininku, vyndariu ir vyno ekspertu viename asmenyje. Mūsų lauks unikali patirti vyno ūkyje, keletą valandų praleisime tarp vynuogynų atlikdami vyndario skirtas užduotis susijusias su žemės ūkiu, vynuogių auginimu ir vyno gamyba. Smagiai padirbėjus – laikas pietums, kurių metu bus patiekti tradiciniais Riochos provincijos užkandžiai, vėliau lankysime XVI a. požeminius vyno rūsius, gilinsimės į vyno fermentacijos procesus, eksperimentuosime su vyno maišymu, ragausime vynus tiesiai iš statinių, stebėsime jų evoliuciją brandinimo metu ir išsirinksime labiausiai patikusį vyną, jį išsipilstysime į butelius, uždarysime kamščiais, pažymėsime savo vardo etiketėmis ir pasiimsime su savimi į namus. Riojos sostinė – tvarkingas ir labai mielas Logrono miestelis su siauromis senamiesčio gatvelėmis, kurios atsiremia į Ebro upę. Įsikūręs ant kriaukės formos įlankos kranto, San Sebastianas – elegantiškiausias ir madingiausias Ispanijos pajūrio kurortas, kuris išgarsėjo XIX amžiaus pabaigoje ir nuo to laiko išliko populiarus tarp ispanų aristikratų. Žavus senamiestis, vadinamas Parte Vieja, gatvėse daug restoranų, vakarai atgyjančių tapas barų. Senamiesčio širdis – Plaza de la Constitucion, graži arkadinė aikštė su mėlynomis ir oranžinėmis langinėmis. Skaičiai ant balkonų išlikę iš tų laikų, kai šioje aikštėje vykdavo bulių kovos ir organizatoriai parduodavo bilietus į numeruotas vietas. Miestas garsėja filmų festivaliu, pradėtu rengti nuo 1953 metų. Tai vienas iš penkių pagrindinių kasmetinių Europos filmų festivalių, į kurį suvažiuoja garsiausi pasaulio scenaristai, režisieriai ir aktoriai. Nakvynė viešbutyje.

8 diena.  Bilbao-tarpinis Europos miestas-Vilnius.

Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko vykstame į oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu Europos mieste.

 Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Kai kurių lankomų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
• Ekskursinių objektų lankymo tvarka gali keistis.
• Minimalus grupės dydis – 14 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai, vyriausybės sprendimai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).