KALABRIJA-miestai ir jūra

Data: 2024 05 13 – 20

Kaina:  1390 EUR + skrydžio bilietas apie 300-350 eur.

Lamecija Termė – Stilas – MuSaBa parkas – Mamola – Džeračė – Epizefiri Lokris – Kasinjano romėniška vila – Bova – Pentidatilas – Kalabrijos Redžas – Šila – nduja dešros gamybos ūkis – Vatikano kyšulys – Tropėja – Pico Kalabras

Kelionės išskirtinumai:

• Neatrastas laukinės gamtos kraštas.
• Autentiški senoviniai kalnų miesteliai, smaragdinės jūros pakrantė.
• Puiki regioninė virtuvė atsiskleis 7 vakarienių metu.
• Poilsis prie jūros.

 1 diena. Vilnius – tarpinis miestas – Lamezia Termė.

Skrydis į Lamecija Termė (Lamezia Terme) su persėdimu tarpiniame mieste. Kalabrija – regionas užbaigiantis Italijos aulinį batą, jo pėda. Tai didingos antikinės Magna Grecia žemė išsaugojusi turtingą istorinį, etninį ir kultūrinį paveldą dovanoja smalsiam turistui neaprėpiamas galimybes pažinti kraštą. Tai natūralūs nepaliestos gamtos kampeliai, menas, tradicinės šventės ar gastronominiai šedevrai. Tai 3000 metų istorijos kraštas. Unikaliai Kalabrijos kultūrai įtakos turėjo regioną vis bandžiusios užvaldyti imperijos nuo senovės graikų iki ispanų ir prancūzų. Visos jos paliko įspaudus regiono kalboje, architektūroje, virtuvėje, religijoje, mene, tradicijose ir net vietinių charakteryje. Maži miesteliai Kalabrijoje gerokai įdomesni už didžiuosius miestus kituose regionuose, o kai kurie jų pulsuoja filmų dvasia. Kalabrija garsėja 800 km ilgio pakrante su jaukiomis įlankomis, smėlio paplūdimiai ir jaukiais ant uolų pakibusiais miesteliais dar vadinamais „borghi”. Regiono krantus skalauja Tirėnų ir Jonijos jūros, nuo Sicilijos jį skiria Mesinos sąsiauris. Vaikščiodami mažų miestukų siauromis gatvelėmis, pajusite vietinę dvasią ir ritmą, kuriuos gyvena ištisos kalabrijiečių kartos. Jokio šurmulio, žmonės viską daro lėtai, atsipūtę, nesiverčia per galvą. Kalabrijos maistas, kaip ir pats kraštas, – tobulas žemės ir jūros derinys. Italai mėgsta sakyti: „Kalabrijoje niekada neliksi alkanas“, tai ne tik dėl sūrių, jūros gėrybių gausos, bet ir dėl senų alyvmedžių, augančių tarp bergamočių sodų. Siauri, per kalnus vingiuojantys keliukai, kuriais važiuojant žaviesi citrusiniais vaismedžiais, puikus oras – čia išties lengva pasijusti lyg Rojuje. Kalabrijoje ruošiamas maistas – dar viena priežastis, viliojanti į šį kraštą turistus. Būtų nuodėmė neparagauti ndujos – tradicinio patiekalo iš maltos kiaulienos ir aitriosios paprikos. Delikatesinę dešrą įprasta tepti ant skrebučio, ji kabinama šaukštais. Aitrioji paprika įeina ir į tradicinio patiekalo sudėtį – šią prieskoninę daržovę Kalabrijoje deda beveik į visur. Dar keli išskirtiniai ingredientai patiekalų receptūrose – baklažanas ir violetinis Tropėjos svogūnas, iš kurio gaminama net uogienė. Jis įtrauktas į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. Šis svogūnas naudojamas ne tik maistui pagardinti, bet ir gydymo tikslais. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

2 diena. Stilas – MuSaBa parkas – Mamola.

Pusryčiai. Pažintį su Kalabrija pradėsime nuo mažų istorinių miestelių, kurie dramatiškai išsimėtę didinguose kalnuose. Mažas, bet labai jaukus miestelis išsidėstęs didingo Konsolino kalno papėdėje – Stilas (Stilo). Tai pasaulinio garso filosofo, politinio veikėjo, utopinio lygybės teorijos kūrėjo, vienuolio Tommaso Campanella gimtinė. Šis miestelis slėpia daug įdomių istorijų ir statinių. Tai ir apgriuvusios pilys, ir karstiniai urvai aplink miestelį, kuriuose bizantiniu laikotarpiu gyveno vienuoliai. Pakilsime į kalną, nuo kurio atsivers kvapą užimančios panoramos. Nusileidę iš padangių aplankysime  IX a. ankstyvosios krykčionybės laikų bažnyčią. MuSaBa *parkas – unikalus šiuolaikinio meno muziejus-laboratorija po atviru dangumi. Jo autoriai ir steigėjai – kabarietis Nik Spatari ir olandė Hiske Maas, dailininkai, keliautojai, svajotojai. Projektas pradėtas 1969 m. 70 000 kvadratinių metrų plotą menininkai prikėlė iš užmaršties ir galutinio sunykimo. Parko teritorijoje buvo pasodinta naujų medžių puikiai derančių šalia šimtamečių alyvmedžių. Iš akmens, metalo, mozaikų ir medžio sukurti įdomūs pasaulio ir žmogaus vystymosi ir evoliucijos skulptūros, freskos ir paveikslai. Mažą dekoruotą bažnyčios koplytėlę vadinamą Kalabrijos Siksto koplyčia puošia įspūdingas pano „Jokūbo sapnas”. Personažų bruožuose galima atpažinti pačius muziejaus įkūrėjus. Mamolos (Mammola) miestelį galima vadinti gastrionominiu. Nuo seno jis garsėja užeigomis, kuriose gaminamas vietos delikatesas iš džiovintos menkės „stocco di Mammola”. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

3 diena. Džeračė – Epizefiri Lokris – Kasinjano romėniška vila.

Pusryčiai. Džeračė (Gerace) – vienas gražiausių Italijos „borghi” kalnų miestelių įtrauktas į garbingą sąrašą. Ant neprieinamos stačios Aspromontės uolos šią senovinę gyvenvietę įkūrė pabėgėliai iš Lokrų, kurie IX amžiuje traukėsi nuo saracėnų antpuolių. Tai miestas kuriame nejučia įsilieji į senovinę aurą ir tampi jos dalimi. Senovės aurą dar labiau sustiprina viduramžių miesto sienos ir kadaise buvusios neįveikiamos pilies griuvėsiai. Gyvenimas čia slenka lėtu tempu. Gatvelių labirintai mus nuves iki miestelio *katedros, didžiausios Karabrijos regione. Masyvus statinys liudija, kad Džeračė buvo reikšmingas bent jau normanų laikais. Be viduramžių atmosferos miestelis garsėja bergamote, kurią dar vadina „žaliuoju auksu”. Tai labai vertinamas prroduktas, kurį galima rasti tiek gastronomijos, tiek kosmetikos gaminiuose. Šiandien dieną skirsime ir graikų-romėnų laikotarpio palikimui keliaudami Jazminų pakrante (Costa dei Gelsomini). Epizefiri Lokrio griuvėsiai gali daug papasakoti apie savo svarbą ir klestėjimą Dižiosios Graikijos laikais. Tai buvo judrus ir gyvas nsenovinis miestas. Dievų Dzeuso ir Demetros šventyklų liekanos, gyvenamojo kvartalo namų griuvėsiai, graikų-romėnų teatras – kiekvienas šis statrinys turi savo istorijas ir likimą. Kasinjano romėniška vila (Villa romana di Casignano) – romėnų laikotarpio patricijų vila su puikiai išlikusiopmis mozaikomis. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

 4 diena. Bova – Pentidatilas – Kalabrijos Redžas.

Pusryčiai. Apie Bova miestelį sakoma, kad jame yra visa Kalabrijos siela. Iki šių dienų miestelio gyventojai saugo savo protėvių graikų tradicijas ir graikų-kalabrijos dialektą, kuris įrašytas į UNESCO, kaip reta ir nykstanti kalba. Miestelis išsidėstęs 915 m. virš jūros lygio aukštyje, o tai reiškia, kad čia atsiveria nuostabios panoramos. Miestelio gatvių pavadinimai rašomi trimis kalbomis, senos tradicijos jaučiamos ir vietinėje virtuvėje, kuri gali pateikti nemažai įdomių patiekalų, įspūdinga normanų laikų pilis. Pakilti iki jos tikras iššūkis, tačiau verta. Pentedatilas (Pentedattilo) – dar vienas unikalus Kalabrijos miestelis, nuo Bovos nutolęs vos 25 kilometrų atstumu ir įsikūręs itin vaizdingoje vietoje. Miestelio pavadinimas kildinamas iš kalno, kurio šlaituose jis įsikūręs, formos, primenančios penkis pirštus. Vietiniai šį kalną vadina „Velnio ranka“ dėl 1868 m. Velykų išvakarėse pilyje įvykdytų žiaurių skerdynių, kai buvo išžudyta visa Alberčių šeima. Deja, šiuo žiauriu įvykiu miestelio bėdos nesibaigė – 1783 m. jį sunaikino žemės drebėjimas, todėl net ir išgyvenę žmonės buvo priversti keltis į naujas vietas. Šiandien Pentedatilas, vienas iš keleto Italijos „negyvųjų miestų“, abejingų nepalieka dėl savo liūdnos istorijos, mįslingos atmosferos ir atsiveriančių nuostabių panoramų. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

5 diena. Kalabrijos Redžas – Šila – Vatikanas kyšulys – Tropėja.

Pusryčiai. Kalabrijos Redžas (Reggio di Calabria) – regiono sostinė ir didžiausias miestas. Garsus italų rašytojas ir poetas Gabriele d`Annunzio išvydęs palmėmis, magnolijomis ir kitais egzotiniais augalais apsodintą pakrantę sušuko, kad tai pats gražiausias Italijos kilometras. Kalabrijos Redžas laikomas vienu seniausių miestų regione. Nepaisant sunkios istorijos, stichinių nelaimių, jis sugebėjo išlaikyti harmonijos ir grožio kupiną dvasią. Čia, kaip niekur kitur, dera Bizantijos, Albanijos, Graikijos, Ispanijos ir Prancūzijos kultūros bruožai. Miestas stipriai nukentėjo 1908 m žemės drebėjimo metu, neteko daugybės senovinių statinių. Svarbiausia miesto įžymybė yra Nacionaliniame archeologijos *muziejuje. Tai garsios Bronzi di Riace 1972 metais rastos Jonijos jūros dugne. Šilą (Scilla) apdainavo Homeras legendose apie Odisėjo ir argonautų navigaciją. Tai buvo baisus monstras, gyvenęs priešais kitą pabaisą – Charybdę, kuri laukė jūreivių iš priešingos Sicilijos pakrantės. Ši vieta taip pat siejama su legendiniu Spartaku, kur jis įsirengė dalyje, kur atstumas tarp Kalabrijos ir Sicilijos yra trumpiausias. Iš čia matosi Sicilijos pakrantės. Giedru oru galima grožėtis ir kai kuriomis iš 7 tolumoje matomų Eolijos salų. Vatikano Kyšulys (Capo Vaticano) tai krištolo skaidrumo vanduo, balto smėlio paplūdimiai ir kvapą gniaužiantys panoraminiai vaizdai paverčia jį vienu išskirtiniausių Tirėnų jūros pakrantės objektų, kuriuo gali didžiuoti Kalabrija. Šis pakrantės ruožas buvo išrinktas trečiu gražiausiu Italijos paplūdimiu ir atsidūrė tarp 100 gražiausių paplūdimių pasaulyje. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

6 diena. Tropėja – nduja dešros gamybos ūkis – Pico Kalabras.

Pusryčiai. Keliausime Dievų pakrante (La Costa dei Dei), taip pavadinta dėl Eolų salyno kaimynystės. Legendos pasakoja, kad būtent Eolų salose gyveno vėjų dievas Eolas. Turkio mėlynumo vanduo, auksinio smėlio paplūdimys, uolėtas skardis ir tarsi su juo suaugę namai – tai abejingų nepaliekanti Tropėja (Tropea). Dievai čia padirbėjo iš peties iš smėlio, žemės, dangaus ir vandens sukūrę nuostabų derinį.  Tai laiptų ir siaurų gatvelių miestelis. Senamiesčio pastatai didingai žvelgia į tolį nuo  aukštos uolos. Dar vienos uolos, kuri anksčiau buvo sala viršūnėje kyla buvusi viduramžių benediktinų Santa Maria dell’Isola bažnyčia. Ji tapo Tropėjos simboliu visame pasaulyje. Pirmasis bažnyčios paminėjimas datuojamas 370 m. Iš pirmosios bažnyčia liko nedaug, po daugybės žemės drebėjimų bažnyčia dažnai buvo restauruojama ir perstatoma. Corso Vittorio Emanuele III promenada atsiremia į balkoną su vaizdu už milijoną. Mieste yra daug parduotuvių, kuriose galima įsigyti tipiškų vietinių produktų, įskaitant saldžius raudonuosius Tropėjos svogūnus, nduja dešros, Pecorino sūrio, alyvuogių aliejaus, keramikos dirbinių. Lankysime vieną garsiausių Kalabrijoje gaminamos nduja dešros *įmonių. Čia sužinosime gamybos paslaptis, ragausime, nuo peperoncino degs burna. Tą tai jau tikrai garantuojame! Pico Kalabras (Pizzo Calabro) – žavus terasinis kalvų miestelis išsidėstęs ant aukšto skrardžio ir žvelgiantis į jūros tolius. Miestelį išgarsino ypatingi triufeliniai ledai Tartuffo. Tai lazdyno riešutų ledai, suformuoti delne, pusrutulio formos su lydyto tamsaus šokolado širdele ir padengti nesaldintos kakavos miltelių ir cukraus pabarstu. Jis buvo išrastas šeštajame dešimtmetyje ir iki šiol užkariauja visų širdis. Šis pajūrio perliukas didžiuojasi aragoniečių laikais statyta pilimi, kurioje buvo kalinamas Napoleono svainis Gioacchinas Muratas. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

7 diena. Tropėja – Vatikano kyšulys.

Pusryčiai. Laisvas laikas poisiui prie jūros. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

8 diena.  

Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko vykstame į oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu tarpiniame mieste.

 Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Kai kurių lankomų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
• Ekskursinių objektų lankymo tvarka gali keistis.
• Minimalus grupės dydis – 16 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai, vyriausybės sprendimai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).